ANYKŠČIUOSE IR KAUNE PAMINĖTAS ANTANO BARANAUSKO JUBILIEJUS
 
2010 metai – jubiliejiniai Antano Baranausko metai. Sausio 15 d. Koplyčioje buvo paminėtos poeto ir vyskupo 175-osios gimimo metinės, pristatant du akademinių Raštų tomus.
 
Renginyje dalyvavo jauni Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai, Raštų rengėjai dr. Brigita Speičytė, dr. Ilona Čiužauskaitė, dr. Mikas Vaicekauskas. Dr. Brigita Speičytė, jau ne pirmą kartą anykštėnams kalbanti apie A. Baranauską, pristatė poeto jaunystės Dienoraštį, kurį sudaro trys knygelės, rašytos 1853, 1954 ir 1855-56 m. B. Speičytė, iš pradžių prie Dienoraščio dirbusi kaip dr. Reginos Mikšytės pagalbininkė, o paskui tyrinėjusi jau savarankiškai, apie jį kalbėjo kaip apie poeto biografijos, asmenybės bei kūrybos pažinimo šaltinį. Dienoraščio ištraukas, kuriose A. Baranauskas nusibrėžė ateities gyvenimo gaires, skaitė tuometinio būsimojo poeto bendraamžis, A. Baranausko vidurinės mokyklos mokinys Gustas Pajarskas.
Apie vieną svarbiausių vyskupo A. Baranausko darbų – Šv. Rašto vertimą, taip laiku ir nepaskelbtą – kalbėjo dr. Ilona Čiužauskaitė bei dr. Mikas Vaicekauskas, stebėdamiesi A. Baranausko didžiuliais užmojais bei titanišku darbu: Vilniaus Universiteto Bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas vertimo rankraštis –  smulkiai prirašyti dviejų A3 formato lapų dydžio 1386 puslapiai, įrišti į storus medinius viršelius, aptrauktus kolenkoru. Rankraštis buvo pradėtas 1901 metais ir nutrūko Baranausko mirties dieną – 1902 m. lapkričio 26 d. Pasak Raštų rengėjų, A. Baranausko vertimas, pirmiausia taikytas to meto kaimo žmonėms, šiandien lietuvių kultūrai yra svarbus Biblijos vertimų istorijos, teologijos, literatūros, kalbos atžvilgiais.
 
A. Baranausko versto Šventojo Rašto ištraukas apie pasaulio sukūrimą įtaigiai skaitė Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaras kun. Mangirdas Maasas.
 
1990 m. pradėjęs savo kūrybinį kelią A. Baranausko giesmėmis,  kamerinis choras „Salve Cantus“ (vadovas Rimvydas Griauzdė) pristatė atnaujintą giesmių programą.
 

Direktorius A. Verbickas,
dr. I.Čiužauskaitė, dr. M. Vaicekauskas

Kamerinis choras "Salve Cantus",
vadovaujamas R. Griauzdės

Dr. B. Speičytė

Antano baranausko vid. mokyklos
mokinys G. Pajarskas

Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaras
M. Maasas

 
Vakaro metu gausiai susirinkę anykštėnai turėjo retą progą išvysti ekrane demonstruojamas A. Baranausko rankraščių kopijas.


Sausio 29 d. muziejininkai A. Baranausko jubiliejų paminėjo Kaune, Maironio muziejuje.

Sausio mėnesį Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkai kartu su kameriniu choru „Salve Cantus“, vadovaujamu Rimvydo Griauzdės, minėjo poeto ir vyskupo Antano Baranausko 175-ąsias  gimimo metines. Sausio 29 d. šis jubiliejus prisimintas kartu su kolegomis muziejininkais Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, istorinėje Poeto namų svetainėje. Abiejų miestų muziejininkai didįjį anykštėną minėjo neatsitiktinai – pasak Maironio muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės, šiltai vedusios vakarą ir išmintingai kreipusios pokalbį, „mums visiems svarbus mūsų iškiliojo vyro 175-asis jubiliejus“. Direktorė pasakojo, kad Antanas Baranauskas buvo susitikęs su Maironiu, priminė jų susirašinėjimą, citavo Maironio žodžius: „Tegu daugiau tokių baranauskų, ir mūsų tauta užims prigulinčią vietą“.
 
Maironio namų saugotojai jubiliejaus proga buvo parengę parodą, nustebinusią ir anykštėnus kolegas dar nematytais eksponatais: 1885 m. nuotrauka ir 1897 m. rankraščio originalu (beje, įdomu tai, kad visus vyskupo Antano Baranausko raštus perrašinėjo sekretorius, o Šv. Rašto vertimo tekstą vyskupas rašė savo ranka). Parodoje taip pat eksponuojamos 1860 m. M. Valančiaus „Kantičkos“, kur buvo pirmoji A. Baranausko publikacija − 5 giesmės, kurias dar klierikui „užsakė“ parašyti vyskupas M. Valančius.
 
M. Valančiui skirtą eilėraštį bei kitus A. Baranausko eilėraščius skaitė aktorius Egidiju Stancikas, prisiminęs savo vaidmenį spektaklyje pagal V. Juknaitės pjesę „Vainuto raštininkas“. Pasak aktoriaus, spektaklyje atsispindėjo vienos nakties istorija, jaunojo Baranausko pokalbis su savimi prie žvakės, tamsoje ieškojimas kelio į šviesą, surandant jį per auką, per savęs atsižadėjimą. „Baranauskas nebuvo toks, kokį mes įsivaizduojame“ , − kalbėjo aktorius, −„jis buvo Mikelandželo ar L. da Vinčio dydžio asmenybė, sugebėjusi save taip griežtai „suspausti“, kad realizavo visur: kokią kryptį bepaėmė, nuėjo iki gelmių ir iki aukštumų“.
 
Apie vyskupo gyvenimo „aukštumas“ pokalbį pratęsė A. Baranasko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, pasakojęs savo įspūdžius, rankraštynuose išvydus įspūdingo dydžio ir apimties A. Baranausko versto Šv. Rašto knygas, liudijančias titanišką darbą, bei trapius dienoraščių sąsiuvinėlius. Susirinkusiems kauniečiams direktorius priminė ir Klėtelės istoriją, turinčią bendrų sąsajų su Kaunu – dabar Klėtelėje stovintys baldai atkeliavo iš Baranausko buto Kaune, Rotušės a. Nr. 10 (šį namą dabar žymi memorialinė lenta).
 
A. Baranausko versto Šventojo Rašto ištrauką apie pasaulio sutvėrimą skaitė Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaras kun. Mangirdas Maasas, priminęs, kad Šv. Raštą jau vėliau vertė dar vienas kunigas Antanas  − Antanas Rubšys.
 
Kaunietis rašytojas Stanislovas Abromavičius, kilęs iš Rumšiškių, daug metų rinkęs atsiminimus, yra parašęs apysaką apie Rumšiškių raštininką. Nors Rumšiškės dabar likę Kauno marių dugne, ir niekas negali išvysti tų takų, kuriais vaikščiojo Baranauskas, jie išliko apysakoje. Rašytojas pasakojo, kad jį užgavusi Vienuolio mintis, kad  ne Rumšiškės padarė Baranauską poetu. Taigi jo apysaka – savotiška polemika su Vienuoliu, nes A. Baranauskas, 16 metų visam laikui išėjęs iš namų, 1851 m. vasario 10 d. atvažiavo į Rumšiškes, čia lenkų kalba parašė 19 pirmųjų eilėraščių. Pasak S. Abromavičiaus, „Anykščių šilelio“ savotiška pradžia, pirmuoju bandymu galima laikyti Rumšiškėse lenkiškai parašytą ciklą apie metų laikus, išaukštinantį gamtą. Studentams Maironis Baranauską yra apibūdinęs: „jo vardą tik vienas „Anykščių šilelis“ išvaduos iš užmiršimo“.
 
Kad nepamirštos ir giesmės, matome iš kamerinio choro „Salve Cantus“ repertuaro − prieš du dešimtmečius Baranausko giesmėmis pradėjęs savo kūrybinį kelią, choras ir šiame renginyje pristatė puikiai parengtą atnaujintą giesmių programą, galingais akordais skambėjusią Maironio svetainėje.

Choras prie namo, kuriame gyveno A. Baranauskas
 

Choras "Salve Cantus"  ir jo vadovas R.Griauzdė Maironio svetainėje

Kalba S. Abromavičius
 

Aktorius E.Stancikas ir
Maironio muziejaus direktorė A.Ruseckaitė

Šv. Raštą skaito kun. M. Maasas
 

Kalba direktorius A.Verbickas
 

 
 
© A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus                                                                                                        Tinklapis atnaujintas  2010.02.03
© Žemaičių kultūros draugijos Informacijos centras