ANTANO BARANAUSKO IR ANTANO VIENUOLIO - 
ŽUKAUSKO MEMORIALINIO MUZIEJAUS ISTORIJA

A. Baranausko biusto atidengimas per A. Baranausko 150-osioms gimimo metinėms skirtus renginius. 1985 m. sausio mėn. 18 d. S. Nefo nuotrauka

A. Baranausko klėtelės ekspozicijos fragmentas. 1985 m. sausio mėn. 15 d. A. Motiejūno nuotrauka

A. Vienuolio-Žukausko ekspozicijos fragmentas

Iš kairės: A. Vienuolis-Žukauskas ir A. Venclova 1956 m. savo namų balkone, tariantis klėtelės gaubto statybos tema

1989 m. kovo mėn. 16 d. Didžiulių sodyboje vykusio Knygnešių dienos paminėjimo dalyviai 0 priekyje: J. Štarkienė, M. Telksnytė, I. Jurevičienė. J. Junevičiaus nuotrauka

J. Biliūno gimtasis namas Niūronyse, 1963 m.

A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d. Tą dieną padarytas pirmasis įrašas A.Baranausko muziejaus-klėtelės pirmojoje lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

 

Pirmasis muziejaus pastatas - poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. (data įrėžta staktoje) pastatė poeto tėvas Jonas Baronas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė statyta tiktai kirviu, be pjūklo, be geležinių vinių. 1839 m. klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis Antanas Baranauskas, čia jis sukūrė poemą „Anykščių šilelis“ (1858-1859 m.). A.Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo ir joje įkūrė Antano Baranausko muziejų - čia sunešė vyskupo baldus, lagaminą, smuiką, išsaugojo Baranauskų šeimos lovą, kraičio skrynią, lentynėlę, kur buvo laikomi poeto rankraščiai, 1863 m. sukilėlių ginklus.

 

Klėtelė - pirmas memorialinis muziejus Lietuvoje. 1945 m. A.Vienuolis oficialiai paskiriamas šio muziejaus direktoriumi, juo dirbo iki mirties 1957 m. rugpjūčio 17 d. Vienuolis rinko ir tvarkė eksponatus, buvo ir direktorius, ir ekskursijų vadovas. 1946-1947 m. atliktas klėtelės remontas: perdengtas stogas, pastatyti prieklėčio stulpai, įvesta elektra. A.Vienuolio rūpesčiu pastatytas klėtelės apsauginis gaubtas (arch. J.Kvašys). Gaubtas baigtas 1958 m., praėjus metams po rašytojo mirties. 1976 m. klėtelė konservuota.

Mirus A.Vienuoliui, 1957 m. jo name įkurtas rašytojo memorialinis muziejus (1957 m. rugpjūčio 19 d. LKP CK ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl A.Vienuolio atminimo įamžinimo“). Faktiškai muziejus pradėjo veikti 1958 m. sausio mėn. Namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą ir kūrybą, antrajame - memorialiniai kambariai. Darbo kambario aplinka palikta tokia, kokia buvo rašytojo mirties dieną.

Pirmąja muziejaus direktore buvo paskirta buvusi rašytojo mokinė literatė Ona Sedelskytė (1958-1960 m.), po jos muziejui vadovavo literatė Teresė Mikeliūnaitė (1960-1984 m.), lituanistas Alvydas Rimavičius (1984-1989), lituanistas Vytautas Balčiūnas (1989-1992). Šiuo metu muziejaus direktorius - istorikas Antanas Verbickas.

 

1962 m. gruodžio 1 d. LTSR Kultūros ministro įsakymu A. Baranausko klėtelė ir A. Vienuolio-Žukausko namas-muziejus sujungti į vieną A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų.

 

1982 m. A.Vienuolio namas restauruotas (arch. Ž.Mačionienė ir A.Vainauskaitė), šalia pastatytas fondų saugyklos pastatas su administracijos patalpomis ir parodų sale (arch. Vyt. Gabriūnas).

Klėtelė davė pradžią ir visam nūdienio Anykščių muziejaus kompleksui. 1960 m. prie muziejaus prijungta J. Biliūno memorialinė sodyba, joje atkurtas XIX a. pabaigos vaizdas, 1978 m. atstatyta daržinė. 1979 m., ruošiantis J.Biliūno šimtmečio paminėjimui, buvo restauruota sodyba ir baldai, išplėsta ekspozicija.

1968 m. įrengta muziejaus ekspozicija L. ir S. Didžiulių sodyboje Griežionėlėse.

 

1984 m. sausio 29 d. mirus rašytojai Bronei Buivydaitei, Anykščių muziejininkai susirūpino B.Buivydaitės memorialinio komplekso išsaugojimu. Po rašytojos mirties liko archyvas, biblioteka, dalis rankraščių, baldai ir asmeniniai daiktai. Keletą metų iš paveldėtojos A.Tylaitės nuomotas vienas memorialinis kambarys, siekiant išlaikyti jį tokį, koks buvo rašytojai gyvenant. 1990 m. gruodžio 8 d., minint B.Buivydaitės 95-ąsias gimimo metines, rašytojos namuose buvo atidarytas Bronės Buivydaitės memorialinis namas-muziejus

 

1991 m. birželio 20 d. Anykščių rajono valdyba priėmė potvarkį įkurti Anykščių kultūros istorijos muziejų Koplyčios patalpose, tuometinėje civilinės metrikacijos įstaigoje. 1992 m. Koplyčia perduota muziejui ir tapo jo padaliniu.

1978 m. Anykščiai praturtėjo dar vienu įdomiu turistiniu objektu. Įsikūrė visuomeninis Arklio muziejus, priklausęs Elmininkų eksperimentiniam ūkiui. 1992 m. Arklio muziejus tapo A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus padaliniu.

 

1999 m., artėjant siaurojo geležinkelio 100-mečiui, muziejininkai Anykščių geležinkelio stotyje pradėjo kurti siauruko muziejų. Dabar čia įrengta siaurojo geležinkelio istorijos ekspozicija, siūlomos įvairios pramogos.


Muziejaus darbuotojų darbo užmokestis >>>
 

 

J. Biliūno 107-osioms metinėms skirto minėjimo akimirka. Kalba muziejus direktorius A. Rimavičius. 1986 m. balandžio mėn. 12 d. A. Jakštonio nuotrauka	Iš kairės: O. Sedelskytė ir B. Buivydaitė atidarant A. Vienuolio - Žukausko muziejaus memorialinius kambarius 1959 m. liepos mėn. 1 d.	Muziejaus 70-mečiui skirtos šventės momentas. Kalba buvęs muziejaus direktorius Vytautas Balčiūnas. 1997 m. gegužės mėn. 3  d. A. Navickienės nuotrauka