JONO BILIŪNO MEMORIALINĖS SODYBOS EKSPOZICIJA

Virtuali paroda „Jono Biliūno memorialinė sodyba, 
ekspozicija, Laimės žiburys“ I-III dalys
>>>

Nuotraukos iš muziejaus archyvo

Jono Biliūno  memorialinė sodyba ankstyvą pavasarį Jono Biliūno memorialinės sodybos ekspozicijos fragmentas
Jono Biliūno memorialinės sodybos ekspozicijos fragmentas Jono Biliūno memorialinės sodybos tvora 
 
Senojoje J. Biliūno gimtosios sodybos namo pusėje, buvusioje stancijoje, dabar įrengta nedidelė ekspozicija, kur eksponuojami įvairūs memorialiniai daiktai – kuklūs baldai bei namų apyvokos reikmenys, buvę Biliūnų sodyboje: senas stalas, lova, dar baudžiavos laikų indauja, žibinčius, ilgi suolai pasieniais, rankšluostinė su lino rankšluosčiu. Baldai priklausė J.Biliūno giminėms – broliams Mykolui, Juozapui, Antanui, seserims Anelei, Julijai. Dalis eksponatų į muziejų pateko jam kuriantis 1960 m. Kiti daiktai gaunami iki šiol iš rašytojo brolių ir seserų anūkų.
Paskutiniaisiais metais ekspozicija pasipildė giminei priklausančia kraičio skrynia, spinta, vaikų lopšio linge, verpimo rateliu, nerta staltiese, senovinėmis skaromis. Ypač brangus eksponatas yra mažas, kirvarpų pagraužtas staliukas su stalčiuku. Kaip spėja giminės, tai yra J.Biliūno apsakyme „Lazda“ aprašyto prievaizdo Dumbraucko (tikroji pavardė Kučauskas) staliukas, dovanotas Joniukui. Suaugęs Jonas Biliūnas, lankydamasis tėviškėje, čia laikęs savo rankraščius.
Kitame kambarėlyje – nuotraukos, atspindinčios svarbesnius J.Biliūno gyvenimo momentus, raštai, rankraščių fotokopijos.
1989 m., minint J.Biliūno 110–ąsias gimimo metines, sodyboje buvo atstatytas kryžius.
Kelią iki rašytojo tėviškės Niūronyse lydi upeliai: Anykšta, Piestupys, Elma, Varius ir pro tėviškę tekantis bevardis upelis. Greta namų iškilęs kalnelis, beržynėliu, Beržų kalneliu vadinamas. Ant jo mėgdavo užkopti atostogų grįžęs Jonas Biliūnas ir žvalgytis į Niūronių sodžių.
© A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus                                                                                                        Tinklapis atnaujintas  2006.11.16
© Žemaičių kultūros draugijos Informacijos centras