 |
 |
 |
| J.
Biliūno gimtoji sodyba Niūronyse. 1963 m. |
Jonas
Biliūnas |
Jono
Biliūno 107-ųjų gimimo metinių paminėjimo
šventės akimirka. Kalba buvęs muziejaus
direktorius A. Rimavičius. 1986 m. balandžio
mėn. 12 d. A. jakštonio nuotrauka |
-
- Senoji Biliūnų
sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo J.
Biliūno gimimą. Ją sudarė vienoje keliuko
pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi
klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas. Netoliese
buvęs rūsys. Gerokai toliau, už gyvenamojo namo,
stovėjusi daržinė, už kalno – pirtelė. Aplink
sodybą augęs didelis sodas. Ir sodyba, ir sodas
buvo aptverti statinių tvora.
- Iš Biliūnų
sodybos pastatų Niūronių kaime teišlikusi
gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę,
taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš
Liepojos, Dorpato, Leipcigo, Ciuricho, Zakopanės.
Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo
diendaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie
diendaržio durų ant didžiulės spalių krūvos
gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J.Biliūno
aprašytas novelėje „Brisiaus galas“. Už
atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga
šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur
netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir
strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją
nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo
krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“.
Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie
sodybos stovinčiose medžio skulpūrose.
-
- Gimtoji J.
Biliūno troba – dviejų galų: gryčios ir
stancijos. Troba perstatyta apie 1906-1909-uosius
metus. Ji pasukta į kitą pusę, ir po to jau
stovėjo taip, kaip dabar stovi, tik buvo daug
ilgesnė už dabartinę. Po rašytojo brolio Mykolo
mirties sodyboje gyveno du jo sūnūs – Jonas ir
Juozas. Apie 1932 m., kai buvo skirstomasi į
vienkiemius, jie atsidalijo. Jonas trečdalį
gyvenamojo namo su kitais trobesiais nusigabeno į
Niūronių galulaukę, o Juozas pristatė naują
pusę trobos ir pastatė naują tvartą.
-
 |
 |
 |
|
Laimės
žiburys (J. Biliūno kapas) |
Teresė
Mikeliūnaitė J. Biliūno memorialinio muziejaus
gonkelėse. 1969 m. |
Jono
Biliūno memorialinė
sodyba žiemą |