- Koplyčios rūsyje buvo
išmūryta apie 10 nišų su užmūrytomis
karstavietėmis. Čia ilsėjosi visa grafų giminė.
Žmonių pasakojimu, kai laidojo paskutinįjį šios
žymios giminės poną, koplytėlė jau buvo apleista.
Daug ką sunaikino Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai:
buvo išgriautos nišos, išmėtyti karstai, - matyt,
ieškota brangenybių, duris ir grindis kareiviai
išnešiojo į apkasus. Laikas irgi ardė pastatą...
- Šalia esančios kapinaitės
labai senos, jose nebelaidojama jau nuo 1936 m. Kapinių
teritorija buvusi aptverta aukštoka akmenine tvora, palei
kurią augo tujos. Tarybiniais metais kapinės
sunaikintos, paverstos parku. Dabar tik paminklinis akmuo
žymi čia buvus anykštėnų amžinojo poilsio vietą.
- Nesant tikrų istorinių
duomenų, koplytėlės atsiradimą galima tapatinti su
įvykiais, 1925 m. aprašytais Antano Vienuolio apysakoje
„Vėžys“. Rašytojas pasakoja dvarininkų
Venclavovičių (apysakoje - ponų Put-Putarleckių)
šeimos istoriją, plačai aprašo Koplyčios statybą.
Berods, istoriškai tikra, jos ši Koplyčia pastatyta
grafienės Kristinos iniciatyva, trokštant išpirkti
grafų Put-Putarleckių nuodėmes. „Buvo iškviestas iš
Italijos statytojas ir keli meistrai bei mūrininkai...
Nors medžiagą suvežė per keletą dienų, bet jaunas
italų statytojas darbo nepradėjo. Apsilankęs kapinėse,
kur turėjo būti pastatyta bažnytėlė, jis pamatė ant
kryžių dar jo niekur neregėtus nuostabios fantazijos
ornamentus ir brėžinius. Susidomėjo italas lietuvių
daile, ir jo galvoje kilo graži mintis: pastatyti tokią
bažnytėlę, kad ji prilygtų ir derintųsi su tais
nuostabiais ornamentais bei brėžinais, ir sudarytų
savotišką lietuvių tautos stilių. Jo sumanymu
susidomėjo ir jaunoji grafienė, ir abu ilgas valandas
išstovėdavo prieš kokį nors kryžių, kopijuodami
ornamentus ir taikydami juos prie bažnytėlės
pagražinimo. Pagaliau statytojas drauge su grafiene
Kristina sudarė naują bažnytėlės pagražinimo planą
ir nusiuntė jį dvasinei vyriausybei patvirtinti. Ilgai
tyrinėjo dvasinė konsistorija italo architekto ir
jaunosios grafienės fantazijos vaisius. Pagaliau planą
gražino atgal su prierašu, kad papuošalai, kurie
pritikę pagonių stabams ir šventykloms, negali
vainikuoti šventos katalikų bažnyčios pakraigių ir
piliorių.
- Po Kristinos mirties antroji
grafo žmona, grafienė Tuža, nekentė viso to, kas
lietuviška, tai bažnytėlę pabaltino taip, kad liko
užtepti visi „pagonių“ kultūros ženklai ir
pagražinimai.
- Paliko tik iš oro
skulptūrą: pakraigėse lietuviški lašai, o viršuje
langų ir apie duris - kryžių ornamentai, kurių
negalima buvo nei nudažyti, nei užtepti.“
(A.Vienuolis. Raštai, II t.)
- Tad grafienės Kristinos
Štčech rūpesčiu pastatyta koplyčia yra ir
literatūrinis paminklas - kaip ir Anykščių šilelis ar
legendinė Voruta...
- Ilgą laiką niekas
nesirūpino nei koplytėlės atstatymu, nei jos likimu.
Tik 1966 m. Koplyčia perduota kultūros skyriaus
nuosavybėn, bet nerestauruota. 1968 m. tuometinės
muziejaus direktorės Teresės Mikeliūnaitės iniciatyva
buvo priimtas sprendimas „suremontuoti buvusią
koplyčią Anykščių visuomeninio muziejaus įrengimui.“
Norėta įrengti ekspoziciją, skirtą rašytojams, o
cokoliniame aukšte - fondų saugyklą. Darbai ėjosi
nepaprastai lėtai, kol visai sustojo. Netgi būta
sumanymų atimti iš muziejaus Koplyčią. Taip ir buvo
padaryta, 1977 m. Koplyčioje įsikūrė civilinės
metrikacijos įstaiga.
- 1985 m. buvo pastatytas
stiklinis gaubtas (arch. G.Baravykas, vitražas
A.Dovydėno, šviestuvas E.Šatūro).
- Tik Atgimimo metais po ilgų
svarstymų nutarta, jog Anykščių Koplyčia turėtų
tapti miesto kultūrinio gyvenimo židiniu, atliekančiu
sakralinę, koncertinę, parodinę, muziejinę bei
kultūrinio švietimo funkcijas. 1991 m. birželio 20 d.
rajono valdyba priėmė potvarkį įkurti Anykščių
kultūros istorijos muziejų Koplyčios patalpose. 1992 m.
Koplyčia perduota muziejui.
- 1991 m. lapkričio 2 d. po
daugelio metų pertraukos senųjų Anykščių kapinių
koplyčioje aukotos šv. Mišios už visus tose kapinėse
palaidotus anykštėnus. Tų pačių metų gruodžio 21 d.
įvyko pirmasis renginys Koplyčioje - vakaras, skirtas
prof. Stasio Šalkauskio atminimui. Paskaitą skaitė
prof. Arvydas Žygas, koncerte dalyvavo aktorė Virginija
Kochanskytė, solistė Rita Preikšaitė, pianistė Aušra
Bartkevičiūtė.
- Dabar šioje puikia akustika
pasižyminčioje salėje vyksta įvairūs renginiai
- kameriniai klasikinės muzikos koncertai, susitikimai su
menininkas, skaitomos paskaitos, rengiamos konferencijos.
Antrajame aukšte kas mėnesį keičiamos profesionalaus
meno bei tautodailės parodos.
Retsykiais Koplyčioje aukojamos šv. Mišios. Senajame
pastate aidi ir vaikų balsai - čia repetuoja bei
koncertus rengia Koplyčios
vaikų choro studija.
;)
;)
