Gegužė. Žinios, kurios sujungė praeitį ir dabartį

Anykščiai 1911 m., Baranauskų sodybvietė – 70-asis sklypas priešais senąsias kapines su koplyčia. 1911 m. 70-ojo sklypo savininku įrašytas Augustinas Kamarauskas – Baranauskų sodybą paveldėjusios Kamarauskų giminės atstovas. Anykščiai 1925 m., 20-asis namas priešais nebeveikiančias kapines – tos pačios Kamarauskų giminės turtas. 1925 m. tuometinės Kauno gatvės 20-ojo namo savininku įrašytas Antanas Kamarauskas.
Namas Anykščiuose, Vilniaus g. 33, stovi toje sodybvietėje, kur gimė poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas.

2013-aisiais kiekvieną mėnesį kviečiame susipažinti su naujausiais mūsų Muziejaus muziejininkų atradimais: ir Muziejaus fonduose, ir kituose archyvuose, kur glūdi žymiųjų anykštėnų gyvenimo ir veiklos pėdsakai, ne tik Anykščiuose, bet ir kitur Lietuvoje ar už jos ribų.

Namas Anykščiuose, Jurzdike, Vilniaus g. 33. Nuo 1960-ųjų čia gyvenantis anykštėnas Pranas Zabiela tik 2013-ųjų pavasarį sužinojo, kad jis kasdien vaikšto po kiemą, kuriame prieš 175 metus lakstė ir basas Baranauskų Antaniukas – tol, kol šeima persikėlė į Ažupiečius.

Sugretinus kelis istorinius Anykščių miesto žemėlapius, pasitelkus giminės genealogijos žinias, tik dabar tapo aišku, kad istorinė Baranauskų giminės sodybvietė XIX a. pradžioje buvo kaip tik šioje vietoje. Net ir sklypo ribos, besidriekiančios nuo gatvės tolyn į buvusias Jurzdiko pievas ir atkertančios siaurą rėžį, išliko daugiau nei šimtmetį nepakitusios.

Namas po senąja liepa – jau kelintas šiame sklype, statytas XX a. viduryje, tačiau žemė po juo saugo didžiojo anykštėno Antano Baranausko vaikystės atminimą.

VŽM informacija

Klėtelė tapo daugiakalbio poemos skambesio liudininke

A. Baranausko "Anykščių šilelio" daugiakalbių skaitymų dalyviai Baranauskų sodybos kiemelyje. "Anykščių šilelį" korėjietiškai skaito dailininkė grafikė, orientalistė Agnė Latinytė. A. Baranausko "Anykščių šilelio" daugiakalbių skaitymų dalyviai Baranauskų sodybos kiemelyje. Poemos angliškąjį vertimą pristato doc. Lionginas Pažūsis. A. Baranausko "Anykščių šilelio" daugiakalbių skaitymų dalyviai Baranauskų sodybos kiemelyje. Poemos fragmentą japoniškai skaito dr. Jurgita Polonskaitė. A. Baranausko "Anykščių šilelio" daugiakalbių skaitymų dalyviai Baranauskų sodybos kiemelyje. Gieda Anykščių senųjų dainų ir giesmių ansamblis, vadovaujamas V. Juciuvienės. A. Baranausko "Anykščių šilelio" daugiakalbių skaitymų dalyviai Baranauskų sodybos kiemelyje.
Baranauskų sodyboje prie Klėtelės – filologai ir daugiakalbio leidinio rengėjai.

Gegužės 17-osios, penktadienio, popietę senojoje Baranauskų sodyboje prie istorinės Antano Baranausko klėtelės įvairiomis pasaulio kalbomis skambėjo „Anykščių šilelis“, sklido Anykščių senūjų dainų ir giesmių ansamblio, vadovaujamo Violetos Juciuvienės, moterų giesmės.

Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus čia anykštėnams pristatė bene svarbiausią prabėgusių metų leidinį – 19 kalbų (lietuvių ir dar 18 kitų) išleistą Antano Baranausko poemą.

Knygos „Vis kitoki balseliai... A. Baranauskas. Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ pristatymas buvo surengtas, pakvietus į talką Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojus ir studentus. Skaitymų popietėje filologai savo pavyzdžiu ir gebėjimais liudijo, jog daugiakalbystė atveria kelius pristatyti nacionalinį lietuvių literatūros paveldą visame pasaulyje.

Filologinį išsilavinimą įgijusių ar jo atkakliai siekiančiųjų balsai, įgarsinę poemos vertimų fragmentus, prie kūrinio lopšio – Klėtelės – skambėjo itin profesionaliai ir įtaigiai.

VŽM informacija

Meistrelio kūrybos diena „Įkvepiantis augalų pasaulis“

Reginos Sasnauskaitės dirbtuvėlėse – piešimo ant akmenėlių pamokėlė. Irenos Guobienės atvirukų kūrybos dirbtuvėlė. Audimo ir pynimo pamokėlės Dalios Bernotaitės-Janušienės dirbtuvėlėse. Ažuožerių vaikų vaidinimas – Bronės Buivydaitės "Mėlynasis drugelis".
Vaikų piešinių paroda Bronės Buivydaitės dodyboje-muziejuje.

Gegužės 15-ąją rašytojos Bronės Buivydaitės memorialinėje sodyboje-muziejuje jau septintą pavasarį vyko tradicinė Meistrelio kūrybos diena. Šįkart jos tema buvo „Įkvepiantis augalų pasaulis“.

Muziejų aplankę Anykščių miesto pradinukai jame rado tris veikiančias kūrybos dirbtuvėles. Audėja Dalia Bernotaitė-Janušienė mokėsi austi, rodė audiniuose aptinkamą „eglutės“ raštą. Reginos Sasnauskaitės dirbtuvėlėse vaikai mokėsi piešti ant akmenėlių įvairiusius gėlių žiedus, o Irena Guobienė rodė, kaippasigaminti atvirukus ar paveikslėlius iš džiovintų augalų.

Į rašytojso B. Buivydaitės sodybą atvykęs Ažuožerių vaikų teatriukas, vadovaujamas bibliotekininkės Daivos Agafanovienės, parodė spektaklį pagal sodybos šeimininkės kūrinį „Mėlynas drugelis“.

VŽM informacija

Žygio arklio kinkiniu į Vainutą fotodienoraštis

Gegužės 4-oji, nuo Anykščių pro Kavarską, Vidiškius ir Ukmergę iki Milašiūnų

Iš Anykščių Kavarsko link – žvyrkeliu pašventupiais. Kavarskas. Širmį keičia kumelaitė Musė. Vidiškiai. Į vežimaitį jau įkinkyta ristūnų veislės Olimpija. Pirmasis pakelės miestas – Ukmergė.

Gegužės 6-oji, nuo Milašiūnų pro Bukonis ir Šėtą iki Aukštųjų Kaplių

Visa Bukonių (Jonavos r.) pagrindinė mokykla pasitiko istorinį kinkinį. Šėtos (Kėdainių r.) gimnazijos gimnazistus sudomino muziejininko Audriaus Laskausko pasakojimai. Šėtos gyventoja Aldona kumelei Varsai atnešė visą maišą cukrinių runkelių. Atokvėpio valandėlė Kėdainių krašto lygumose.

Gegužės 7-oji, iš Aukštųjų Kaplių pro Kėdainius ir Josvainius į Pernaravą

Žygio kinkinį per Kėdainių kraštą lydi ir šuo Briusas. Istorinis kinkinys istoriniame Kėdainių senamiestyje. Atokvėpis Lietuvos vidurio lygumose. Vakaras su Pernaravos jaunimu.

Gegužės 8-oji, iš Pernaravos pro Ariogalą ir Raseinius iki Sujainių

Meilės žirgams pamoka Pernaravoje (Kėdainių r.) TEn, kur Aukštaitija ir Žemaitija susieina... Raseinių lygumose vežimą dvikinkė traukia. Žygio dalyvių sutikimas Raseiniuose, prie "Žemaičio".

Gegužės 9-oji, nuo Sujainių pro Viduklę, Nemakščius ir Skaudvilę Batakių link

Skaudvilė keliautojus pasitiko jaunimo gyvos muzikos koncertu miesto aikštėje. Pužų senoji pašto stotis prie Skaudvilės mena XIX a. keliautojus arkliais. Batakių kaimo sodyboje žemaitukus apsupo aštuntokai. Irenos Šileikienės sodyboje gerdami tiesiai iš Babuko ežeru vadinamo tvenkinio žemaitukai Aisetas ir Krosna malšino troškulį.

Gegužės 10-oji, per Tauragės ir Šilutės paribio žemes, pro Sartininkus į Vainutą

Jurgis Bendikas su Lietuvos sunkiųjų veislės kumele Beta veža į Vainutą muziejininką Raimondą Guobį. Paskutinė arklių keitimo vieta – nuo Sartininkų bažnytėlės, menančios pro šalį važiavusį Antaną Baranauską, Vainuto link pajuda Algirdo Tarozos Kaštonė. Prie Vainuto artėjantį kinkinį pasitiko Anykščių ir Šilutės merai, Vainuto seniūnas. Į Vainutą įrieda jau keturi kinkiniai.

Žygis „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“

Istorinio žygio plakatas.

2013 m. gegužės 4–10 dienomis A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus bei jo skyrius Arklio muziejus rengia istorinį žygį arklio traukiamu vežimu iš Anykščių į Vainutą.

Jis skiriamas trims svarbioms šių metų sukaktims pažymėti ir išgarsinti.

Šiemet sukanka 160 metų nuo būsimojo poeto ir vyskupo Antano Baranausko kelionės iš Anykščių į pirmąją darbovietę – Vainutą. Tuo metu dar tik 18-metis raštininkas, ką tik baigęs Rumšiškių raštininkų mokyklą ir apsilankęs gimtuosiuose Anykščiuose, 1853 metų kovo 26–31 dienomis leidosi į 278 kilometrų kelionę per Lietuvą į pirmąją darbovietę, o savo įspūdžius, patirtus pakeliui, aprašė dienoraštyje.

Išlikęs autentiškas A. Baranausko jaunystės dokumentas skatina dardėti tuo pačiu keliu iš Aukštaitijos į Žemaitijos pakraštį. Todėl savaitės žygis kinkiniu drieksis maršrutu Anykščiai–Kavarskas–Ukmergė–Šėta–Kėdainiai–Ariogala–Raseiniai–Viduklė–Skaudvilė–Batakiai–Sartininkai–Vainutas.

Šiemet taip pat sukanka 50 metų, kai 1963 m. buvo patvirtinta Lietuvos sunkiųjų arklių veislė, ir 35 metai, kai prof. Petro Vasinausko iniciatyva 1978 m. Niūronyse šalia Anykščių buvo įkurtas Arklio muziejus.

Tokiu žygiu, kuris bus plačiai pristatomas nacionalinėje žiniasklaidoje, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vieną patrauklų keliavimo per Lietuvą būdą – arkliais, atskleisti lietuviškų veislių arklių galimybes kinkinio kelionėms bei paskatinti ūkininkus, poilsiautojus, kaimo turizmo sodybų savininkus naudoti arklius ūkio, turizmo ir poilsio tikslais. Žygio metu numatomi susitikimai su įvairių Lietuvos vietų bendruomenių atstovais, tokios kelionės idėjų ir patirties pristatymai.

Kinkinys pajudės iš Anykščių siaurojo geležinkelio stoties gegužės 4 d., šeštadienį, 11 val. 30 min. ir tą dieną pasieks Ukmergę. Gegužės 6–7 d. jis riedės Kėdainių apylinkėmis, gegužės 8–9 d. kirs Raseinių ir Tauragės kraštą, o gegužės 10 d. apie 14 val. pasieks kelionės tikslą ir bus iškilmingai sutiktas Šilutės rajono miestelyje Vainute.

VŽM informacija

Žygį pas žemaičius pradėjo Petro Vasinausko lineikoje

Gieda "Valaukis". Mero Sigučio Obelevičiaus lauknešėlis žygio dalyviams. Keliautojai Mindaugas Karčemarskas ir Egidijus Musteikis jau pasipuošė XIX a. kelionėms įprastais apsiaustais – burkomis. Paskutinis gero kelio palinkėjimas žygio dalyviams. Prie Širmio – vadeliotoja Viktorija Jovarienė ir vienas iš žygio organizatorių Virginijus Uogela. Kinkinį išlydi turizmo sezono atidarymo šventės dalyviai. Vežimaitis su Arklio muziejaus vėliava ir informaciniu skydu palieka Anykščius. Pirmasis žygio kilometras jau nuriedėtas. Liko 277...
Į kelionę kinkinys pajudėjo iš Anykščių geležinkelio stoties.

Šeštadienį prieš vidurdienį iš Anykščių siaurojo geležinkelio stoties perono, kur vyko turistinio sezono atidarymo šventė, į žygį „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ išlydėtas pirmasis arklio kinkinio ekipažas. Istorinę beveik 280 kilometrų ilgio kelionę iš Anykščių į Vainutą pradėjo vadeliotojas Vidmantas Banys ir Arklio muziejaus muziejininkas Egidijus Musteikis.

Anykščių kultūros centro folklorinis ansamblis „Valaukis“ jį išlydėjo giesmėmis, Anykščių meras Sigutis Obelevičius – įduodamas lauknešėlį, o Arklio muziejaus bičiulė ir garsi vadeliotoja Viktorija Jovarienė iš Užpalių (Utenos r.) – palaimindama keliautojus.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus bei jo skyriaus Arklio muziejaus surengtas jubiliejinis istorinis žygis arklio traukiamu vežimu iš Anykščių į Vainutą pradėtas, įkinkius septynerių metų Širmį į lineiką, kuri jau riedėjo kone tais pačiais keliais.

Šiuo vežimaičiu 1975 m. rugpjūtį mokslininkas agronomas prof. Petras Vasinauskas, tą vasarą keliavęs kinkiniu per Aukštaitiją, nuo Anykščių grįžo į Kėdainių kraštą, į Dotnuvą. Dabar šis jo vežimaitis – profesoriaus iniciatyva prieš 35 metus įkurto Arklio muziejaus eksponatas, išvažiuojantis į keliones tik ypatingomis progomis.

Šeštadienio vidurdienį pamojavę horizonte pasislepiantiems Anykščiams, 14 val. 30 min. keliautojai stabtels Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio vandens kelionei pasisemti.

17 val. Vidiškiuose (Ukmergės r.), prie bažnyčios, muziejininkas E. Musteikis pakeis arklį ir vadeliotoją – ten jo lauks naujas kinkinys. Su juo vakarop, apie 19 val., žygio dalyviai jau riedės pro Ukmergę ir iki nakties pasieks Milašiūnus – kaimą, kur A. Baranauskas būdavo įpratęs nakvoti už dienos kelio nuo Anykščių.

VŽM informacija

Žiniasklaida apie žygį „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“

"Ūkininko patarėjas", gegužės 7-osios numeris. "Kėdainių garsas", gegužės 9-osios numeris. "Kėdainių mugė", gegužės 10 d. "Anykšta", gegužės 14 d.

Arklio traukiamu vežimu Antano Baranausko keliu muziejininkai keliaus pas žemaičius. (www.15min.lt, balandžio 29 d.)

Kelionė arkliais iš Anykščių į Vainutą - A. Baranausko keliu. (www.silutesnaujienos.lt, balandžio 29 d.)

Vienas dienoraštis, įkvėpęs keliauti arkliais. (www.15min.lt, balandžio 30 d.)

Žygis „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“. (www.vilkmerge.lt, balandžio 30 d.)

Kviečia žygis „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“. (www.alkas.lt, gegužės 1 d.)

Būsimo vyskupo kelių į Žemaitiją žvalgytuvės. (www.15min.lt, gegužės 2 d.)

Žygis „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“. (manoraseiniai.lt, gegužės 2 d.)

Į žygį Antano Baranausko pėdsakais. (www.anyksta.lt, gegužės 3 d.)

Į žygį Antano Baranausko pėdsakais – istoriniame vežimaityje. (www.15min.lt, gegužės 4 d.)

Žygis „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“. (raseiniskis.balsas.lt, gegužės 5 d.)

„Žygio pas žemaičius“ dienoraštis: pirmoji diena. (www.15min.lt, gegužės 6 d.)

Kėdainių keliais riedės žygeivių arklio traukiamas vežimas. (www.kedainietis.lt, gegužės 6 d.)

„Antano Baranausko keliu pas žemaičius“: antroji diena. (www.15min.lt, gegužės 7 d.)

Antano Baranausko keliu arkliais pas žemaičius. ("Ūkininko patarėjas", www.up.lt, gegužės 7 d.)

Arklio kinkinys iš Anykščių – jau Žemaitijoje. (www.anyksta.lt, gegužės 8 d.)

Vyto Matkaus fotoimpresija "Antano Baranausko keliu pas žemaičius". (www.facebook.com, gegužės 8 d.)

„Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ dienoraštis: jau ties pusiaukele. (www.15min.lt, gegužės 8 d.).

„Antano Baranausko keliu pas žemaičius“: SMS dienoraštis. (www.15min.lt, gegužės 9 d.)

Kelyje ties Šėta prieš 160 metų klimpo arkliai. (www.muge.eu, gegužės 10 d.)

„Antano Baranausko keliu pas žemaičius“: su žemaitukais palei Žemaičių plentą. (www.15min.lt, gegužės 10 d.)

„Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ pabaigtuvės: Beta su Kaštone Vainute. (www.15min.lt, gegužės 11 d.)

Anykštėnai įrodė, kad per Lietuvą galima keliauti vežimu. (www.lrytas.lt, gegužės 12 d.)

Vainute sutiktas kinkinys, važiavęs kelias dienas A. Baranausko keliu iš Anykščių. (www.zinios1.lt, gegužės 13 d.)

Baranauskas vėl Vainute po 160 metų. (www.silute.lt, gegužės 13 d.)

Muziejaus gegužės renginių anonsas

Gegužės 3-ąją A. Vienuolio name – popietė kryždirbystei pažinti

Leidinys "Lietuvos kalviškoji kryždirbystė".

Gegužės 3 d. 17 val. A. Vienuolio memorialiniame name-muziejuje (A. Vienuolio g. 2) Pasaulio anykštėnų bendrijos leidinio „Lietuvos kalviškoji kryždirbystė“ ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXV tomo „Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai“ pristatymai. Popietės rengėja dr. Jolanta Zabulytė.

Gegužės 4-ąją palydime istorinį kinkinį, išsiruošusį iš Anykščių į Vainutą

Arklio kinkinys vėl riedės iš Anykščių į Vainutą.

Gegužės 4 d. 11.30 val. Anykščių siaurojo geležinkelio stotyje (Vilties g. 2) žygio arklio traukiamu vežimu „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ palydos į Vainutą.

Gegužės 4–10 d. istorinis žygis arklio traukiamu vežimu „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ iš Anykščių į Vainutą, skirtas trims svarbioms šių metų sukaktims pažymėti ir išgarsinti: šiemet sukanka 160 metų nuo jauno raštininko, būsimojo poeto ir vyskupo Antano Baranausko kelionės iš Anykščių į pirmąją paskyrimo vietą – Vainutą 1853 m., 50 metų, kai 1963 m. buvo patvirtinta Lietuvos sunkiųjų arklių veislė, ir 35 metai, kai prof. Petro Vasinausko iniciatyva 1978 m. Niūronyse šalia Anykščių buvo įkurtas Arklio muziejus.

Gegužės 15-ąją – Meistrelio diena Rašytojos sodyboje

B. Buivydaitės namelis laukia mažųjų meistrelių.

Gegužės 15 d. nuo 9 val. Bronės Buivydaitės memorialiniame muziejuje (Vilniaus g. 21) Meistrelio kūrybos diena „Įkvepiantis augalų pasaulis“.

Gegužės 17-ąją prie Klėtelės vėl prabils įvairiakalbis „Anykščių šilelis“

Įvairiakalbis "Anykščių šilelis".

Gegužės 17 d. 16.30 val. prie A. Baranausko klėtelės (A. Vienuolio g. 2) knygos Vis kitoki balseliai... A. Baranauskas. Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ pristatymas, skirtas poemos sukūrimo 155-mečiui bei Tarptautinei muziejų dienai. „Anykščių šilelio“ ištraukas įvairiomis kalbomis skaitys Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai.

Gegužės 25-ąją žadinsime 1863 m. sukilimo dvasią Teresbore

Gegužės 25 d. 16 val. 1863 m. sukilėlių stovyklavietėje Teresbore (Knebių vs., Ramuldavos giria) atminimo popietė, skirta 1863 m. sukilimo 150-mečiui. Ją rengia viešoji įstaiga Aukštaitijos siaurasis geležinkelis ir A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, dalyvauja Lietuvos mokslų akademijos folkloro ansamblis "Dijūta" (vadovė Rūta Žarskienė).

Paroda Muziejuje

Kovo 9 d. – rugpjūčio 31 d. Arklio muziejuje (Niūronių k., Anykščių r.) audimo būrelio mokinių darbų paroda.