Muziejaus leidybinė veikla

Nuo 1991 m. muziejus užsiima leidybine veikla. Leidžiama anykštėnų klasikų kūryba, atsiminimai apie rašytojus, istorinės knygos, fotografijų iš muziejaus rinkinių albumai, reklaminiai leidinėliai, suvenyrai. Leidinių galima įsigyti Muziejuje bei jo padaliniuose, Anykščių menų centre.

Su Muziejaus leidiniais galima susipažinti teminiuose puslapiuose: „Anykščių krašto praeitis ir dabartis“, „Antanas Baranauskas. Asmenybė ir kūryba“, „Antanas Vienuolis. Asmenybė ir kūryba“, „Jonas Biliūnas. Asmenybė, kūryba, įkvėpimai“, „Bronė Buivydaitė. Kūryba“, „Anykščių sakralinio paveldo leidiniai“ ir „Etnokultūros ženklai Muziejaus leidiniuose“.

Naujausi Muziejaus leidiniai

VIS KITOKI BALSELIAI... A. Baranauskas : Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ / sudarė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė, įvadinio teksto autorė Dainora Pociūtė, nuotraukos Nerijaus Papirčio. – Vilnius: „Savas takas“ ir ko, 2013. – 120 p., iliustr.

2013 m. sukanka 155-eri metai nuo „Anykščių šilelio“ sukūrimo. Minėdamas šią jubiliejinę datą, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus parengė naują leidinį „Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“, kuriame publikuojama visa poema lietuvių kalba bei jos vertimų į kitas kalbas fragmentai.

Poema versta jau į 18 kalbų: visa poema išversta į anglų, armėnų, čekų, esperanto, italų, korėjiečių, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir vokiečių kalbas (į anglų ir vokiečių kalbas – po du kartus, į lenkų tris), o jos ištraukos – į baltarusių, čiuvašų, japonų, norvegų, prancūzų, totorių ir turkų.

Be abejo, universaliausia kalba – gamtos kalba, todėl knygos iliustracijoms panaudotos gamtos fotografijos. Jų autorius, Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaras kun. Nerijus Papirtis, iš atskirų gamtos detalių, tarsi iš mozaikos gabalėlių, dėlioja unikalų Šilelio pasaulį, iš kurio įkvėpimo sėmėsi ir Anykščių krašto didžiausias poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas.

Teresės Mikeliūnaitės biografinis rinkinys.

ANYKŠČIŲ Į NIEKĄ NEKEISČIAU... : Teresės Mikeliūnaitės gyvenimo ir kūrybos pėdsakais / sudarytoja Vida Zasienė. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2012. – 272 p., iliustr.

Knygoje publikuojamas literatės, muziejininkės, kultūrologės Teresės Mikeliūnaitės (1928–1984) literatūrinis palikimas – padavimai apie Anykščių kraštą, poezija, straipsniai, laiškų, dienoraščio fragmentai, atsiminimai apie ją. Ilgametę Muziejaus direktorę, dirbusią 1960–1984 m., pristato įvado „Kultūros židinio sergėtoja“ autoriai rašytojai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis. Leidinį parengė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė ir Vida Zasienė, nuotraukos Rasos Bražėnaitės, Aloyzo Janušio, Skaidrės Račkaitytės ir iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus rinkinių, iliustracijai panaudota Stasės Mikeliūnienės akvarelė. Dizainas ir maketas Ingos Petrauskienės (UAB „Petro ofsetas“). Spausdino UAB „Petro ofsetas“.

STANISLOVAS PETRAŠKA. AKMENS TAPYBA. Parengė R. Bražėnaitė, S. Račkaitytė. Įvadiniai tekstai J. Zabulytės, R. Bražėnienės ir R. Vanago. Dizainas ir maketas S. Račkaitytės. Į anglų kalbą vertė A. Vitkūnas. Bibliografiją parengė L. Matulienė. Išleista 2012 m. Tiražas 1000 egz. Išleido A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, spausdino UAB „Petro ofsetas“.

Ši knyga – ir apie unikalią techniką („Tapyba – ne tapyba. Mozaika – ne mozaika. Neturiu Lietuvoje nei konkurentų, nei patarėjų“, – teigė pats autorius.), ir apie jos „iniciatorių“ – vieną iš įdomiausių Aukštaitijos krašto tautodailininkų, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narį Stanislovą Petrašką, kurio paveikslai nuolat eksponuojami Muziejaus parodų salėje.

Knygos struktūra sudaryta atsižvelgiant į tai, kas labiausia domina parodų lankytojus. Su originalios kūrybos specifika, akmens tapybos technikos vieta tautodailės kontekste, menine raiška supažindina menotyrininkė dr. Jolantos Zabulytė, akcentuodama, kad „tapybai skirtos medžiagos – akmens miltų – paruošimas, pasitelkus tik metalinę grūstuvę ir apsišarvavus kantrybe, primena senosios tapybos laikus, kai dailininkai patys gaminosi reikiamus dažus. Ši technologijos savybė, kaip ir pati akmens miltų tapyba, reikalauja labai daug atsidavimo, neįtikėtino kruopštumo bei susikaupimo, ypač taip šiandien vertinamo laiko. Kita vertus, akmens tapybos technika primena ir Rytų tradiciją – ilgai ir kruopščiai akmens smiltimis kuriamas vaizdas ne tik meditaciniu darbo pobūdžiu, bet ir pačia medžiaga primena mandalas: atidus žiūrovas negali nepastebėti kruopščiai ir su meile išdėliotų smiltelių ramaus spalvinio vingio ar suvirpėjimo, negilaus reljefo formų faktūrinio krūptelėjimo, akmens miltų spalvų dermių ir jų persipynimų raštų.“

Daugiausia knygos puslapių skirta meistro darbams – ir patiems pirmiesiems, dar ieškojimo ir technikos šlifavimo metų liudininkams, ir atskleidžiantiems S. Petraškos kūrinių brandumą, natūralių spalvų grožį.

Aloyzas Janušis. ŠVYTĖJIMAS : fotoalbumas. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2011. – 96 p., iliustr.

„Kur beatsidūręs, Aloyzas visuomet gaudydavo pro šalį bėgusį laiką: daug keliavo, fotografavo, filmavo, bendravo su įdomiausiais žmonėmis... Užtat pro Aloyzo nuotraukų langus švyti stabtelėjusi vakarykštė diena“, – taip muziejininko A. Janušio pirmąjį fotoalbumą įžangoje pristatė jo sudarytojas ir redaktorius Tautvydas Kontrimavičius. Skelbiamas Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio įvadinis straipsnis „Nutolusių akimirkų poezija“, publikuojamos juodai baltos ir spalvotos nuotraukos, atspindinčios keturis Anykščių krašto dešimtmečius ties XX ir XXI amžių sandūra. Išleistas 300 egz. tiražu, spausdino UAB „Petro ofsetas“.

SAKRALINIO MENO PUOSELĖTOJAS MONSINJORAS ALBERTAS TALAČKA / sudarytojai Vytautas Balčiūnas, Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė, Dalia Tarandaitė. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2011. – 128 p.

Ši knyga-albumas – tai pirmasis bandymas suvokti ir įprasminti Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos ilgamečio klebono, Šv. Tėvo kapeliono monsinjoro Alberto Talačkos kultūrinius projektus Anykščiuose. Ši knyga, skirta anykštėnams ir kultūrinei Lietuvos visuomenei, bando atskleisti, kiek daug nuveikė Dievo kunigas ir kultūros žmogus Albertas Talačka. Knyga skatina ne tik džiaugtis ir gėrėtis unikaliomis meno vertybėmis, bet ir suprasti Monsinjoro A. Talačkos idėjas, siekius, viltis ir pastangas, suvokti to meto sudėtingas ir prieštaringas aplinkybes, kuriomis buvo puoselėjamas sakralinis menas.

Knygos pagrindinių tekstų autoriai Dalia Tarandaitė, Vytautas Balčiūnas, Bronė Lukaitienė išsamiai aptaria monsinjoro įgyvendintus kultūrinius projektus, o prisiminimais apie susitikimus su monsinjoru dalinasi dailininkas Vaidotas Žukas, literatūros profesorė Viktorija Daujotytė, rašytojas Vygandas Račkaitis, JAV kultūrininkė Marija Remienė. Knygoje spausdinami paties monsinjoro A. Talačkos rašiniai apie sakralinio meno puoselėjimo darbus Anykščiuose, publikuojami jo kontempliatyvinį gyvenimą atskleidžiantys užrašai sau, dienoraščio fragmentai. Leidinyje skelbiamas ir jį pažinojusių dvasininkų bei anykštėnų atsiminimų pluoštas.

Albume pateikiamos visų monsinjoro iniciatyva profesionalių menininkų priklausomybės metais sukurtų meno kūrinių nuotraukos, fotografijomis ir menotyriniais komentarais pristatoma ir monsinjoro Anykščių parapijai padovanota jo asmeninė dailės kolekcija – 50 kūrinių rinkinys. Knyga sudaryta ir išleista Monsinjoro A. Talačkos 90-mečio jubiliejui.

JONAS TVARDAUSKAS. MEDŽIO DROŽYBA. Parengė R. Bražėnaitė, S. Račkaitytė. Įvadinis tekstas A. Počiulpaitės. Dizainas ir maketas I. Petrauskienės. Nuotraukos: R. Bražėnaitės, R. Guobio, A. Janušio, R. Matiuko, S. Račkaitytės, N. Papirčio, F. Talačkos; iš Rokiškio krašto muziejaus fondų bei Tvardauskų šeimos asmeninio archyvo. Vertimas į anglų k. A. Vitkūno, į rusų k. A. Počiulpaitės. Išleista 2010 m. Tiražas 300 egz. Išleido UAB „Petro ofsetas".

Biografinis albumas apie vieno iškiliausių Anykščių krašto liaudies meistrų, skulptoriaus, kryždirbio, respublikinės Liongino Šepkos premijos laureato, Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureato Jono Tvardausko (1938–2010) kūrybą. Albume publikuojama apie 150 meistro darbų: skulptūrėlių, bareljefų, taikomojo pobūdžio kūrinių, kryžių, koplytstulpių, stogastulpių nuotraukų, akimirkos iš plenerų, parodų atidarymų, fotografijos iš šeimos albumo. Gausią ir įvairią J. Tvardausko kūrybą įžanginiame straipsnyje pirmąsyk išsamiai apžvelgia dr. A. Počiulpaitė, knygą sušildo dukters šeimos, kolegų medžio drožėjų atsiminimai. Garsaus Anykščių drožėjo produktyvumą bei ypatingą darbštumą liudija albumo pabaigoje pateikiamas 1986–2010 m. monumentalių kūrinių sąrašas.

Bronė Buivydaitė. STEBUKLINGOJI RADASTA. Parengė A. Ambraškaitė. Dizainas ir maketas A. Jagminaitės. Išleista 2010 m. Tiražas 500 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“.

Į anykštėnės rašytojos Bronės Buivydaitės-Tyrų Dukters eilėraščių ir pjesių rinktinę „Stebuklingoji radasta“ sudėti ne tik ankstesnėse rinktinėse išėję, bet ir niekur nespausdinti eilėraščiai vaikams. Knygoje yra dvi rašytojos pjesės „Mėlynas drugelis“ ir „Stebuklingoji radasta“.

Eilėraščius švelniais, subtiliais piešiniais iliustravo Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos auklėtinė, Jono Biliūno gimnazijos I klasės gimnazistė Julija Musteikytė.

MARIJA ANORTĖ MACKELAITĖ. Parengė R. Bražėnaitė, S. Račkaitytė. Tekstas D. Tarandaitės. Konsultantas V. Balčiūnas. Dizainas ir maketas I. Petrauskienės. Nuotraukos: V. Aukštaičio, S. Danilevičiaus, A. Lukšėno, H. Sakalausko, S. Račkaitytės, R. Bražėnaitės; iš M. A. Mackelaitės asmeninio archyvo. Vertimas į anglų k. A. Vitkūno. Išleista 2010 m. Tiražas 300 egz. Išleido UAB „Petro ofsetas".

Biografinis leidinys apie dailininkę Mariją Anortę Mackelaitę, per 14 sovietmečio metų (1971–1985) Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai sukūrusią įspūdingus vitražus, kai profesionaliems menininkams kurti bažnyčioms viešai ir be suvaržymų buvo neįmanoma... Vitražai Anykščių šventovėje vainikuoja M. A. Mackelaitės kūrybą ir yra ypatingos vertės kūrinių ciklas nacionaliniame mūsų meno kontekste.

Knygoje aptariamas dailininkės kūrybos kelias, publikuojamos ne tik pastatus tebepuošiančių vitražų, bet ir vitražų projektų, neišlikusių kūrinių fotografijos.

Antanas Baranauskas. KELIONĖ PETABURKAN. Parengė R. Bražėnaitė, S. Račkaitytė. Įvadinis straipsnis ir komentarai dr. B. Speičytės. Dizainas ir maketas G. Ringelevičienės (UAB „Savas takas“ ir ko). Nuotraukos: S. Račkaitytės, R. Bražėnaitės; iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, Utenos krašto muziejaus, Zarasų krašto muziejaus fondų bei J. Pleckevičiaus asmeninio archyvo. Išleista 2010 m. Tiražas 1000 egz. Išleido UAB „ARX Baltica".

Pirmą kartą A. Baranausko „Kelionė Petaburkan“ – 14 giesmių, rašytų kaip kelionės laiškai, poema – išleista knyga; iki šiol buvo publikuojamos tik atskiros giesmės.

Pasak knygos įvado autorės dr. B. Speičytės, ši „gromata Antano“ yra unikalus XIX a. vidurio asmens savivokos, vertybinių nuostatų, keliavimo patirties liudijimas. Dvidešimt trejų metų Varnių kunigų seminarijos gabus auklėtinis, talentingas poetas, jau parašęs savo poemos „Anykščių šilelis“ pirmąją dalį, 1858 m. išvažiavo tęsti mokslų į Peterburgo Romos katalikų dvasinę akademiją: į imperijos sostinę iškeliavo iš namų Anykščiuose. Iš Utenos keliavo diližanais – tokiu transportu buvo keliaujama Varšuvos-Sankt Peterburgo traktu iki nutiesiant geležinkelį. Iš Lugos į Peterburgą poetas vyko traukiniu“.

Leidinys iliustruotas istorinėmis miestų palei senąjį traktą bei stočių nuotraukomis. „Kelionės Petaburkan“ teksto visuma neišliko užrašyta autoriaus ranka – tik nedidelis fragmentas. Poemos tekstas žinomas iš nuorašų ir iš atminties. Kūrinys XIX a. sklido dainuojamas paties poeto sukurta melodija.

Knyga išleista kartu su kompaktine plokštele, kurioje – trys „Kelionės Petaburkan“ giesmės ar jų fragmentai („Sudiev, Lietuva“, „Nu, Lietuva, nu, Dauguva“, „Širdį man Lietuva...“), kuriuos atliko Anykščių senųjų giesmių ir dainų ansamblis „Volupis“.