Muziejaus leidybinė veikla

Nuo 1991 m. muziejus užsiima leidybine veikla. Leidžiama anykštėnų klasikų kūryba, atsiminimai apie rašytojus, istorinės knygos, fotografijų iš muziejaus rinkinių albumai, reklaminiai leidinėliai, suvenyrai.

Su Muziejaus leidiniais galima susipažinti teminiuose puslapiuose: „Anykščių krašto praeitis ir dabartis“, „Antanas Baranauskas. Asmenybė ir kūryba“, „Antanas Vienuolis. Asmenybė ir kūryba“, „Jonas Biliūnas. Asmenybė, kūryba, įkvėpimai“, „Bronė Buivydaitė. Kūryba“, „Anykščių meno leidiniai“ ir „Etnokultūros ženklai Muziejaus leidiniuose“. Visus leidinius, kurių tiražai dar nėra išplatinti, galima įsigyti Muziejuje.

Naujausi Muziejaus leidiniai

Balsai prie Klėtelės : Lietuvos rašytojų kūrybos sutelktinė / sudarytojas Tautvydas Kontrimavičius. – Anykščiai : A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2026. – 128 p. : iliustr., portr.

Lietuvos rašytojų sąjungos narių, įsitraukusių į literatūrinių rezidencijų programą Anykščių krašte, kūrybos rinkinyje – formų ir žanrų įvairovė, atspindinti laisvą šiandienos kūrybos dvasią. Žodžio meistrai, įsižiūrėję ir įsiklausę į Anykščių tematiką, ją savaip interpretuoja, ja remiasi ir nuo jos bėga ten, kur veda kūrybinė mintis, įkvėpimo postūmis, asmeninis talentas. Trylikos autorių kūrybos rezultatą ir platesnio akiračio prasmę apibendrinančia įžanga pristato rezidencijų programos partnerė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Knygos įvaizdį sukūrė anykštėnė dailininkė Loreta Uzdraitė, 300 egz. tiražu ją spausdino UAB „Petro ofsetas“.

Antano Vienuolio asmeninė ir tarnybinė korespondencija : šaltinių publikacija. Pirmas tomas, Antanas Vienuolis ir amžininkai : laiškų dialogai / Sudarė ir parengė Inga Liepaitė ir Antanas Verbickas. – Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2025. – 832 p., įklija p. I–XVI.

Epistolinio palikimo knyga, kurioje skelbiami ne tik rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio visi šiandien žinomi ir prieinami dar nepublikuoti ir jau publikuoti laiškai, bet ir laiškų dialogai su amžininkais. Knygoje pateikiami 726 (iš jų 585 – A. Vienuolio) laiškai, atvirlaiškiai, atvirlaiškiai-perlaidos, telegramos, rašteliai ir sveikinimai, kurių chronologinės ribos – 1907–1957 metai. Šaltinių publikacija atspindi A. Vienuolio bendravimą su 199 adresatais. Šaltinių publikacija parengta su išsamiais komentarais, atskleidžiančiais A. Vienuolio ir laiškų adresatų santykius, laiškuose minimus asmenis ir įvykius.

Knyga išleista elektroniniu leidiniu bei išspausdinta 250 egz. tiražu „Petro ofseto“ spaustuvėje, leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Anykščių rajono savivaldybė.

Antanas Vienuolis ir amžininkai : laiškų dialogai. 1 tomas

Antanas Baranauskas. ANYKŠČIŲ ŠILELIS / Jono Kuzminskio iliustracijos. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2024. – 32 p., iliustr.

Reikšmingiausias A. Baranausko kūrinys poema „Anykščių šilellis“ patogiu kišeniniu formatu skaitoma jau beveik tris dešimtmečius. Almos Ambraškaitės sumanyta žalioji poemos knygelė, iliustruota Jono Kuzminskio raižiniais, dailininkės Loretos Uzdraitės atnaujinto maketo dėka įgijo šiuolaikišką madingą pavidalą. 1 tūkst. egz. tiražu ją spausdino UAB „Petro ofsetas“.

A. Baranausko kūrinių leidimo viršeliai.

Antanas Baranauskas. DAINU DAINELĘ. PASIKALBĖJIMAS GIESMINYKO SU LIETUVA / parengė Tautvydas Kontrimavičius, dailininkė Skaidrė Račkaitytė. – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2023. – 48 p., iliustr.

Poetas Antanas Baranauskas labiausiai žinomas kaip „Anykščių šilelio“ autorius, bet jo jaunystės kūrybines galias ir originalumą liudija dar trys poemos. Vienai iš jų – „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“ – po pirmųjų leidimų 1907, 1908 ir 1915 m. daugiau nei šimtmetį nebuvo progos tapti atskira knyga. Skirtingoms epochoms atstovaujančių Lietuvos kultūros asmenybių nuomonės apie šį A. Baranausko kūrinį pagrindžia nesenstančią būtinybę jį kuo geriau pažinti. O XIX a. viduryje parašytas „Dainu dainelę“ tekstas per šiuolaikines muzikines interpretacijas tampa žinomas, svarbus ir dalyvauja modernioje XXI a. kultūroje kaip nesenstanti patriotinė giesmė. Pirmasis lietuvių literatūros kūrinys, atspindėjęs A. Baranausko gimtinės dvasią, yra tapęs neoficialiu Anykščių krašto himnu. Skirtingų kartų lietuvių literatūros žinovai savo įžvalgomis liudija šio kūrinio pirminį reikšmingumą ir šiuolaikinę svarbą.

Rimantas P. Vanagas. ANYKŠČIŲ DANTIRAŠTIS : atsisveikinimui. – Anykščiai : A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2021. – 160 p., iliustr.

Neįprasta forma (dokumentinė poema, išpažintinė sakmė?) autorius apžvelgia Anykščių žydų istoriją. Negailestingai ryškūs, tikrais faktais ir vardais pagrįsti Holokausto tragedijos epizodai, emocingas išsisakymas, apnuogintas skausmas dėl anykštėnų žydų pažeminimo ir žudynių bei godulio apakintų, nebaudžiamumo paakintų kai kurių kraštiečių žiaurumo – tai kartu viltis, bandymas morališkai apsivalyti, krikščioniškai, žmogiškai atsisveikinti su šalia gyvenusia tauta. Kūrinio tekstas kartu pateikiamas išverstas į rusų (vertė Georgijus Jefremovas) bei anglų (vertė Andrius Vitkūnas) kalbas. Leidinį iliustravo dailininkė Loreta Uzdraitė, 500 egz. tiražu spausdino UAB „Petro ofsetas“.

Algimantas Dačiulis. SKALSIOS DUONOS LINKĖDAMAS : pluoštas minčių ir prisiminimų / sudarytojas ir redaktorius Tautvydas Kontrimavičius. – Anykščiai : A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2021. – 112 p., iliustr.

Vieno iš XX a. II pusės Anykščių rajono vadovų įvairiu laiku rašyti prisiminimai apie savo gyvenimo laiką, pasižymėjusį permainomis ir nuolatiniais prasmingos veiklos ieškojimais. Autorius dalijasi savo mintimis apie visus Anykščių rajono kolūkius, komentuoja asmeniškai patirtus įvairius sovietinės kasdienybės reiškinius, kaskart atskleisdamas, koks svarbus kiekvieno konkretaus žmogaus pasirengimas ir nusiteikimas veikti vardan bendro tikslo bet kokiomis istorinėmis aplinkybėmis. Knygą 200 egz. tiražu (du leidimai) išspausdino UAB „Baltijos kopija“.

A. Vienuolio ir tremtinių bei jų artimųjų susirašinėjimo publikacija.

„Per tamstos laišką į mane padvelkė tikras pavasaris“ : Antano Vienuolio-Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinis palikimas : šaltinių publikacija / sudarė ir parengė Inga Liepaitė, Antanas Verbickas. – Anykščiai : A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2019. – 496 p., portr., iliustr.

Knygoje skelbiamas iš Anykščių kilusio rašytojo, pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje – dabartinio A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose – 1927 metais įkūrėjo ir tris kartus (1947, 1951 ir 1955 m.) Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu išrinkto Antano Vienuolio-Žukausko (1882–1957) ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinis palikimas. Jį sudaro 175 laiškai, atvirlaiškiai, atvirlaiškiai-perlaidos, telegramos ir sveikinimai, kurių chronologinės ribos – 1944–1957 metai. Šaltinių publikacija parengta su išsamiais komentarais. Skelbiamas epistolinis palikimas ir jį papildantys šaltiniai tampa kilnių dideliu jautrumu pasižymėjusio A. Vienuolio-Žukausko siekių ir darbų liudininkais. Iš laiškų turinio atsiveria sudėtingo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvos kultūrinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo realijų panorama. Knygą 500 egz. tiražu išspausdino UAB „Petro ofsetas“. Leidinys išleistas, parėmus Lietuvos kultūros tarybai.

Naujasis „Anykščių šilelio“ vertimų rinkinys.

VIS KITOKI BALSELIAI... A. Baranauskas : Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ / sudarė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė, įvadinio teksto autorė Dainora Pociūtė, nuotraukos Nerijaus Papirčio / 2-asis papildytas leidimas. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vilnius, „Savas takas“ ir ko, 2018. – 120 p., iliustr.

2013 m. pirmą kartą buvo išleistas „Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ su A. Baranausko poemos tekstu lietuvių kalba bei jos vertimų į 18 kalbų fragmentais. Per penkerius metus vertimų sąrašą papildė dar dvi užsienio kalbos.

Antrajame vertimų rinkinyje kūrinį galima skaityti anglų, armėnų, baltarusių, čekų, čiuvašų, esperanto, ispanų, italų, japonų, korėjiečių, latvių, lenkų, norvegų, olandų, prancūzų, rusų, totorių, turkų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis.

Poemos tekstą praturtina buvusio Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaro, dabar tarnaujančio Pasvalyje, kun. Nerijaus Papirčio gamtos fotografijos – autentiški Anykščių šilelio vaizdai.