Garvežys „Kukuška“

Keletą metų vyko derybos su bendrovės „Liejiniai“ vadovais dėl šio garvežio perdavimo muziejui ar pirkimo, tačiau nesėkmingai. Tik likvidavus senąją bendrovę buvo sutarta su jos turtą perėmusios bendrovės „Velga Vilnius“ savininku Jozef Fiedorovicz, gyvenančiu Anglijoje, bet kilusiu iš Švenčionėlių ir čia turinčiu savo verslą.
Anykštėnai muziejininkai, kurdami siauruko muziejų, dairėsi tikro garvežio. Pagaliau užtiko jį Švenčionėliuose. 1972 m. uždarius siaurojo geležinkelio atkarpą Utena-Švenčionėliai, keletas garvežių, vadinamų „Kukuškomis“, buvo supjaustyti ir išvežti į metalo laužą, tik paskutinis dar kurį laiką iš geležinkelio stoties į liejyklą per miestą tempdavo porą specialių vagonų su mazutu. O apie 1973 m. buvo užkeltas ant rampos ir tapo savotišku Švenčionėlių paminklu, kurį saugojo didžiulis šuo senbernaras, prie kurio žaidė ne viena švenčionėliškių vaikų karta. Šis garvežys - vienas iš trijų Lietuvoje išlikusių siaurojo geležinkelio garvežių (kiti du, pagaminti suomių ir lenkų, dabar stovi nenaudojami Panevėžio ir Šiaulių geležinkelio stotyse).

Anykštėnų prašymui padovanoti kuriamam muziejui garvežį verslininkas iš Anglijos neatsispyrė: savo parašu patvirtino ir garvežio dovanojimo faktą, ir viltis, kad dovana kada nors pati važiuos, ir net pasiūlė savo pagalbą, jei jos prireiktų garvežį restauruojant. Tai nestebina - netoli verslininko namų, šalia Oksfordo, yra geležinkelio muziejus, kur J. Fiedorovič su anūku kiekvieną vasarą apsilanko pasigrožėti veikiančiu garvežiu.

2002 m. kovo 19 d. apie 15 t sveriantis garvežys Nr. 2032, pagamintas 1949 m. Pilzene (Čekija), „Škodos“ gamykloje, po 30 metų vėl leidosi į kelionę senuoju maršrutu daugiau kaip šimtą kilometrų, tiesa, tik simboliškai - ant vilkiko rampos. Kitu vilkiku buvo pergabentas 4 t sveriantis jo tenderis, kuriame būdavo vežamas kuras, akmens anglis, įrengiama vandens talpykla. Anykščiuose abi dalys vėl buvo sujungtos. Pergabenti garvežį padėjo AB „Anykščių energetinė statyba“ darbuotojai.