|
SIAUROJO GELEŽINKELIO
ISTORIJOS APŽVALGA
Siaurukas - šio žodžio
dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip meiliai
vadinamas siaurasis 750 mm pločio vėžės geležinkelis,
1999 m. paminėjęs savo šimtmetį. 1996 m. Lietuvos
siaurasis geležinkelis - ilgiausias Europoje - įtrauktas į
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių
registrą.
Siaurasis geležinkelis
Lietuvoje pradėtas tiesti XIX a. paskutiniame dešimtmetyje.
Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį - gabenti
krovinius, pervežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statyba
buvo pigesnė, lengvesnės techninės sąlygos.
1895 m. pirmoji 71 km siaurojo
geležinkelio atkarpa sujungė Švenčionėlius
(Peterburgo-Varšuvos plačiojo geležinkelio stotį) su
Postavų miesteliu, o ruožas Švenčionėliai-Panevėžys
sujungė kitas plačiojo geležinkelio atšakas.
1916 m. vokiečių kariuomenė
nutiesė ruožus Gubernija-Pasvalys ir Joniškėlis-Žeimelis,
1921 m. ruožas pratęstas nuo Gubernijos iki Šiaulių.
1937-1938 m. nutiestas ruožas Panevėžys-Joniškėlis.
Atkarpa Pasvalys-Biržai buvo nutiesta pirmojo Lietuvos
finansų ministro Martyno Yčo iniciatyva.
Anykščių siauruko pradžia
laikomi 1899 m. Tų metų rugsėjo 28 d. pro Anykščius
pravažiavo pirmasis traukinys, kurį traukė garu varomas
garvežys. 1901 m. pradėta eksploatuoti Anykščių
geležinkelio stotis.
Intensyviausiai siaurukas buvo
naudojamas Lietuvos Respublikos metais. 1918-1940 m. Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerija plėtė nebrangų siauruko
tinklą: buvo nupirkta 10 galingų čekiškų garvežių,
keliai sutvirtinti stipresniais ir stambesniais bėgiais.
Kaune buvo gaminami vagonai ir pabėgiai. Kaip rodo senieji
tarpukario Lietuvos žemėlapiai, iki Antrojo pasaulinio karo
siauruko ilgis Lietuvoje buvo 450 km.
Siaurojo geležinkelio paskirtis
tuomet buvo aptarnauti privažiavimus prie pagrindinių
strateginių transporto mazgų, vežti krovinius. Iš
Saldutiškio miškų veždavo rąstus į Anykščius, iš čia
juos plukdydavo iki Nemuno, o juo - į Klaipėdą. Taip pat
buvo išvežama miško medžiaga, kvarcinis smėlis, gyvuliai,
linai, runkeliai, maisto produktai.
Keleiviniai siauruko reisai buvo
populiari vietos gyventojų susisiekimo priemonė. Traukinys
važiuodavo iki 50 km/h greičiu, o automotrisės - 40 km/val.
greičiu.
1929-1940 m. traukiniai per
Anykščius važiuodavo keletą kartų per dieną.
1935 m. siauruko centru tapo
Panevėžys. Iš čia bėgiai vedė į Joniškėlį,
Pakruojį, Pasvalį, Biržus, Švenčionėlius.
Pokario metais iš Anykščių
stoties siaurukas veždavo vyno fabriko, „Spartako“
veltinių fabriko gaminius, javus į Berlyną, kvarcinį
smėlį į Panevėžio gamyklas. Per mėnesį būdavo
išvežama apie 200 000 tonų smėlio. Į Anykščius irgi
atkeliaudavo įvairiausių krovinių. Stoties darbas buvo
intensyviausias nuo 1950 m. iki 1980 m.
Nuo 6-ojo dešimtmečio
garvežiai buvo pradėti keisti į šilumvežius. 1957 m.
spalio 1 d. anykštėnai bėgo į stotį žiūrėti raudono
šilumvežio, niekuo nesiskyrusio nuo vagonų...
1970-1988 m. iš Anykščių
geležinkelio stoties buvo išvežama kasmet iki 93 tūkst.
tonų ir čia atvežama iki 110 tūkst. tonų įvairių
krovinių, per metus išvykdavo apie 17 tūkst. keleivių.
Siauruką žmonės mėgo: juo važiuodavo į darbą, vaikai į
mokyklą, savaitgaliais pilnas traukinukas būdavo uogautojų
ir grybautojų, žiemą - slidininkų. Tačiau kasmet
keleivių mažėjo, siaurukas darėsi vis labiau nuostolingas.
1972 m. dešimtmetyje buvo
nutrauktas traukinių eismas siaurojo geležinkelio ruožu
Anykščiai-Utena-Švenčionėliai, demontuota kelio atkarpa
nuo Utenos iki Rubikių. Krovinių, keleivių vežimui bei
turizmo reikmėms naudota 68,4 km. atkarpa
Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai.
1987 m. buvo kilęs gražus
sumanymas atkarpą Anykščiai-Rubikiai paversti vaikų
geležinkeliu, kurį aptarnautų moksleiviai. Liepos 11 d.
piešiniais išpuoštas traukinys„Nykštukas“ išvyko į
pirmąjį reisą. Deja, po kelių reisų traukinukas sustojo.
Nuo 1999 m. rudens siauruku
nebevežamas kvarcinis smėlis, o 2001 m. kovo 25 d. nutraukti
ir reguliarūs keleiviniai reisai. Dabar siauruoju
geležinkeliu traukinys išvyksta tik į iš anksto užsakytas
keliones.
|
;)
