1922 metais Antanas
Žukauskas-Vienuolis, apie dvidešimt metų praleidęs
svetimuose kraštuose, grįžo į tėviškę ir
apsigyveno Anykščiuose. 1925 m. Ažupiečiuose,
senosios Baranauskų sodybos vietoje, testamentu
paveldėtame sklype pasistatė savo namą, kuriame
gyveno iki pat savo mirties 1957 m. Šiame pastate
dabar veikia A. Žukausko-Vienuolio memorialinis
namas-muziejus.
Žukauskų šeima -
Antanas Žukauskas-Vienuolis, Leokadija Žukauskienė, jų
vaikai Laima ir Stasys, A.Vienuolio tėvas Julijonas
Žukauskas - iš pradžių įsikūrė namo pirmajame aukšte.
Po karo Žukauskų namų pirmasis aukštas visą laiką buvo
pilnas nuomininkų, dažniausiai mokytojų, o rašytojas su
žmona ir globotinėmis Galia Antipova, Rita Ruigyte, Sofija
Baranauskaite, Brone Žeimyte gyveno antrajame aukšte.
Paties rašytojo su žmona
projektuotas namas Anykščiuose išsiskiria originalumu. Nuo
namo pastatymo pradžios yra išlikusi ta pati interjero ir
eksterjero padėtis, tik anksčiau buvusi atvira veranda
įstiklinta. Dabar namo pirmajame aukšte įrengta
ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą, kūrybą,
veiklą, antrajame - memorialiniai kambariai. Darbo kambaryje
ir A.Vienuolio kabinete viskas palikta taip, kaip paskutinę
rašytojo gyvenimo dieną.
Visas šeimos gyvenimas
vyko pagrindiniame - darbo - kambaryje. Jame - geriausių
Anykščių meistrų gaminti baldai, patogūs, skoningi,
kuklūs. Ant sienų - garsių dailininkų paveikslai: Adomo
Varno tapytas rašytojo portretas, Kazio Šimonio - vaikų
Laimos ir Stasio portretai, Viktoro Vizgirdos „Mikalojaus
bažnyčia”.
Ant rašomojo stalo, prie
kurio parašyta „Kryžkelės“, „Prieblandoje“, „1831
metai“, „Tvirtovė“, „Išdukterė“ bei kiti
kūriniai, atversta knyga ir padėti akiniai, kalendoriaus
lapelis rodo 1957 m. rugpjūčio 17-ąją, o laikrodis -
mirties valandą: 15 val. 50 min.
Virš rašomojo stalo kabo
jauno Vienuolio, pasipuošusios osetinų nacionaliais
drabužiais, nuotrauka, primenanti gražiausias jaunystės
dienas, praleistas Kaukaze (1903-1907).
Prie sienos - turtinga
rašytojo biblioteka: užsienio klasikos vertimai, rusų
autorių raštai (vertimai ir originalo kalba), lietuvių
literatūros kūriniai. Rašytojo memorialinėje bibliotekoje
iki šių dienų išsaugota daugiau kaip 1300 knygų (karo
metais dalis jų dingo). Nemažai autorių jam yra dovanoję
savo knygų su autografais: Ignas Šeinius, Bronė
Buivydaitė, Petras Biržys, Antanas Vaičiulaitis, Kazys
Binkis, Faustas Kirša, Vincas Krėvė, Bernardas Brazdžionis
ir kt.
Kurį laiką Žukauskų
namuose buvo rengiami literatūros vakarai. Prie apvalaus
stalo kambario viduryje susėsdavo miestelio inteligentai,
mokytojai. Kas nors paskaitydavo, paskambindavo pianinu,
Žukauskienė pavaišindavo kava.
Rašytojas vienas
pirmųjų Anykščiuose įsigijo radijo aparatą - tai vėl
gera proga pasikviesti inteligentus pasiklausyti muzikos
kūrinių, literatūrinių valandėlių. Ant radijo staliuko
pakabinta lazda, viena iš keleto, saugomų muziejuje.
Vienuoliui ji buvo elegancijos, inteligentiškumo požymis.
Muziejaus lankytojams
atverti ir Vienuolio kabinetas, žmonos Leokadijos kambarys,
augintinių kambarėlis bei nedidelė virtuvėlė, kuriuose
išlikę memorialiniai baldai bei daiktai.
Visus gausius svečius
rašytojas kviesdavo ir į balkoną, rodydavo puikiai
atsiveriančią miestelio panoramą, savo paties sodintą
sodą, kurį pats prižiūrėdavo, laistydavo. Pavasariais
prie muziejaus vis dar pražysta senosios Vienuolio obelys.
Rašytojas labai mėgo
savo namus, klėtelę, sodą, A.Baranausko brolių sodintus
beržus. 1955 m. rugpjūčio 22 d. testamente jis rašė: „Prašau
palaidoti mano kūną sodyboje, kalne iš kairės pusės nuo
įėjimo sodybon iš Ukmergės gatvės. Nenorėčiau, kad ant
mano kapo būtų pastatytas koks nors paminklas. Man užtektų
ir tokio monumento: didelio Anykščių laukų akmens, ant
kurio būtų iškaltas kryžius ir parašyti šie žodžiai:
„A.Vienuolis“ ir pažymėti mano gimimo ir mirties metai.
Tokia yra mano paskutinioji valia. Norėčiau, kad ji tiksliai
būtų įvykdyta.“
1957 m. kryžiaus iškalti
neleista. Architektas V.Gabriūnas, L.Žukauskienės
prašomas, bandė suprojektuoti paminkle nors užmaskuotą
kryžių, bet nepavyko. Tik 1989 m. birželio 13 d. įvykdyta
rašytojo A.Žukausko-Vienuolio valia.
)
)
)
)
)
)
