A. Vienuolio memorialinio namo-muziejaus ekspozicijos fragmentai

 

EKSPOZICIJA 

1922 metais Antanas Žukauskas-Vienuolis, apie dvidešimt metų praleidęs svetimuose kraštuose, grįžo į tėviškę ir apsigyveno Anykščiuose. 1925 m. Ažupiečiuose, senosios Baranauskų sodybos vietoje, testamentu paveldėtame sklype pasistatė savo namą, kuriame gyveno iki pat savo mirties 1957 m. Šiame pastate dabar veikia A. Žukausko-Vienuolio memorialinis namas-muziejus. 
 
Žukauskų šeima - Antanas Žukauskas-Vienuolis, Leokadija Žukauskienė, jų vaikai Laima ir Stasys, A.Vienuolio tėvas Julijonas Žukauskas - iš pradžių įsikūrė namo pirmajame aukšte. Po karo Žukauskų namų pirmasis aukštas visą laiką buvo pilnas nuomininkų, dažniausiai mokytojų, o rašytojas su žmona ir globotinėmis Galia Antipova, Rita Ruigyte, Sofija Baranauskaite, Brone Žeimyte gyveno antrajame aukšte.
Paties rašytojo su žmona projektuotas namas Anykščiuose išsiskiria originalumu. Nuo namo pastatymo pradžios yra išlikusi ta pati interjero ir eksterjero padėtis, tik anksčiau buvusi atvira veranda įstiklinta. Dabar namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą, kūrybą, veiklą, antrajame - memorialiniai kambariai. Darbo kambaryje ir A.Vienuolio kabinete viskas palikta taip, kaip paskutinę rašytojo gyvenimo dieną.
Visas šeimos gyvenimas vyko pagrindiniame - darbo - kambaryje. Jame - geriausių Anykščių meistrų gaminti baldai, patogūs, skoningi, kuklūs. Ant sienų - garsių dailininkų paveikslai: Adomo Varno tapytas rašytojo portretas, Kazio Šimonio - vaikų Laimos ir Stasio portretai, Viktoro Vizgirdos „Mikalojaus bažnyčia”.
Ant rašomojo stalo, prie kurio parašyta „Kryžkelės“, „Prieblandoje“, „1831 metai“, „Tvirtovė“, „Išdukterė“ bei kiti kūriniai, atversta knyga ir padėti akiniai, kalendoriaus lapelis rodo 1957 m. rugpjūčio 17-ąją, o laikrodis - mirties valandą: 15 val. 50 min.
Virš rašomojo stalo kabo jauno Vienuolio, pasipuošusios osetinų nacionaliais drabužiais, nuotrauka, primenanti gražiausias jaunystės dienas, praleistas Kaukaze (1903-1907).
Prie sienos - turtinga rašytojo biblioteka: užsienio klasikos vertimai, rusų autorių raštai (vertimai ir originalo kalba), lietuvių literatūros kūriniai. Rašytojo memorialinėje bibliotekoje iki šių dienų išsaugota daugiau kaip 1300 knygų (karo metais dalis jų dingo). Nemažai autorių jam yra dovanoję savo knygų su autografais: Ignas Šeinius, Bronė Buivydaitė, Petras Biržys, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Binkis, Faustas Kirša, Vincas Krėvė, Bernardas Brazdžionis ir kt.
Kurį laiką Žukauskų namuose buvo rengiami literatūros vakarai. Prie apvalaus stalo kambario viduryje susėsdavo miestelio inteligentai, mokytojai. Kas nors paskaitydavo, paskambindavo pianinu, Žukauskienė pavaišindavo kava.
Rašytojas vienas pirmųjų Anykščiuose įsigijo radijo aparatą - tai vėl gera proga pasikviesti inteligentus pasiklausyti muzikos kūrinių, literatūrinių valandėlių. Ant radijo staliuko pakabinta lazda, viena iš keleto, saugomų muziejuje. Vienuoliui ji buvo elegancijos, inteligentiškumo požymis.
Muziejaus lankytojams atverti ir Vienuolio kabinetas, žmonos Leokadijos kambarys, augintinių kambarėlis bei nedidelė virtuvėlė, kuriuose išlikę memorialiniai baldai bei daiktai.
Visus gausius svečius rašytojas kviesdavo ir į balkoną, rodydavo puikiai atsiveriančią miestelio panoramą, savo paties sodintą sodą, kurį pats prižiūrėdavo, laistydavo. Pavasariais prie muziejaus vis dar pražysta senosios Vienuolio obelys.
Rašytojas labai mėgo savo namus, klėtelę, sodą, A.Baranausko brolių sodintus beržus. 1955 m. rugpjūčio 22 d. testamente jis rašė: „Prašau palaidoti mano kūną sodyboje, kalne iš kairės pusės nuo įėjimo sodybon iš Ukmergės gatvės. Nenorėčiau, kad ant mano kapo būtų pastatytas koks nors paminklas. Man užtektų ir tokio monumento: didelio Anykščių laukų akmens, ant kurio būtų iškaltas kryžius ir parašyti šie žodžiai: „A.Vienuolis“ ir pažymėti mano gimimo ir mirties metai. Tokia yra mano paskutinioji valia. Norėčiau, kad ji tiksliai būtų įvykdyta.“
1957 m. kryžiaus iškalti neleista. Architektas V.Gabriūnas, L.Žukauskienės prašomas, bandė suprojektuoti paminkle nors užmaskuotą kryžių, bet nepavyko. Tik 1989 m. birželio 13 d. įvykdyta rašytojo A.Žukausko-Vienuolio valia.

Danutės Mukienės nuotraukos,
2003 m. gegužės menuo

 

 

Virtuali paroda „Antano Vienuolio memorialinio namo-muziejaus ekspozicijos fragmentai“ >>>

Nauja ekspozicija A. Vienuolio memorialiniame name-muziejuje >>>

© A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus                                                                                                        Tinklapis atnaujintas  2006.11.16
© Žemaičių kultūros draugijos Informacijos centras