2008-ieji, liepos 25-oji: XIX ir XX amžių sandūra Anykščiuose

2008 m. vasarą Miesto šventėje po Anykščių senamiestį, kuriame atgimė carinės Rusijos provincijos miestelio atmosfera, klajojo nelaiminga Juozapota – anykštėno rašytojo Jono Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ personažas.

Gedulo rūbais apsirengusią, tragišku balsu savo Petrelio ieškojusią seną suvargusią moterį, klaidžiojusią tarp šventiškai nusiteikusių žmonių, kaip atgijusį literatūrinį XIX a. pabaigos herojų atpažino tik kai kurie vyresnieji šventės dalyviai.

Kelias valandas minioje ieškojusi „savo Petrelio“, teatro improvizacijų entuziastė troškūnietė Jolanta Pupkienė įsitikino, kad jos heroję dauguma sutiktųjų įvertino kaip tikrą nelaimingą moterį. Kažkas klausinėjo, kaip tas jos Petras atrodo, ir siūlėsi į pagalbą jo paieškoti, kažkas kvietė pareigūnus, o viena našlė net ašarą ant jos peties išliejo, prisiminusi jaunystėje į karą išėjusį ir nebegrįžusį savo vyrą.

Įvairių emocijų šventės dalyviams sukėlė ir kitos improvizacijos ar rusiškos iškabos, muziejininkų paskleistos po Anykščių senamiestį.

XIX a. pabaigos miesto šventėje atsidūrę svečiai minioje tądien galėjo sutikti ir vyskupą Antaną Baranauską, skaitantį jiems „Anykščių šilelį“, ir tikrus knygnešius, slapta siūlančius lietuvišką šventės spaudą, taip pat sulaukti gėlių puokštės ir komplimentų iš nepažįstamų jaunuolių.