Raimondas Guobis. Lietuvos šimtmečio epopėja pradėta Anykščiuose

Operatorius Žygimantas Kaminskas ir prodiuserė Laura Paukštė nusiteikę puikiai – kaip bus, taip... Mano nuotrauka. Epizodinė gražuolė stipriai stipriai paryškinama. Mano nuotrauka. Kvapnia cigarete gaivinasi pats prezidentas Smetona. Mano nuotrauka. Puošnūs orkestro vyrukai, išgirdę stoties viršininko įsakymą, klusniai stabtelėjo... Mano nuotrauka.

Tolimo tolimo šių metų gegužės vidurio pirmadienio pavakare Anykščių geležinkelio stoties peronas tapo spalvingais vaizdiniais mirgančia filmavimo aikštele. Pradėtas filmuoti artėjančiam nepriklausomos Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirtas mūsų šalyje taip retos vaidybinės dokumentikos filmų  ciklas „Žmonės, kurie pastatė Lietuvą“. Siaurasis geležinkelis veria dar vieną, istorinį puslapį lietuviškame kine. Užsimetusį, bet nepasimetusį straipsnį dedu į istorijų lobyną.

Apie šį projektą straipsniai spaudoje pasirodė jau metų pradžioje, apie tai kalbėta, diskutuota istorikų, inteligentų bei valdžios atstovų, projektas pristatytas istorinėje Prezidentūroje. Kalbėta, kad bus sukurti net 24 filmai apie įvairių sričių Respublikos garsenybes – šalies valstybingumo stiprintojus. Vėliau tas skaičius sumažėjo iki 15, o galiausia pasiliko tik aštuoni. Pirmojo filmo, skirto pirmajam valstybės prezidentui Antanui Smetonai, atvykimo į stotį traukiniu vaizdus nuspręsta sukurti Anykščiuose.

Vėlyvą popietę stotyje bei perone zujo bene dvi dešimtys smagių aktorių bei filmo kūrėjų. Filmą kuriančios kompanijos „Tym Drym“ grupės prodiuserė Laura Paukštė mielai papasakojo apie sumanytą pažintinių filmų ciklą, kurių kiekvienas bus 45 minučių, ir visos tos pamokėlės trukmės istorijos bus sukurtos iki šių metų pabaigos. Čia pat sukinėjosi ir operatoriai Šarūnas Burža bei Žygimantas Kaminskas, tiesiog skrajojo kilnus iš televizijos serialų pažįstamo Alvydo Šlepiko profilis.

Laukdamas pradžios, išdidžiai atmetęs galvą kvapnią cigaretę rūkė pats prezidentas, ir į jį žvelgdamas pamaniau, ar nebus tas kūrinėlis graudžiai komiškas. Tarp sutinkančiųjų perone ponų ir ponių švytėjo patenkinti vietinio – Anykščių teatriuko vaidintojų veidai.

Stoties budėtojo kambaryje be atokvėpio darbavosi grimuotoja, ant suolo riogsojo blizgančios dūdos ir kitokia manta, pirmyn atgal zujo raudonais mundurais pasirėdę, kaip niekad sunerimę orkestro vyrukai – juk kuriamas filmas...