Raimondas Guobis. Siaurukas ir metro svajonė

Po kelionės Siauruku metro statybos iniciatorių atstovas įteikė vizitinę kortelę... Mano nuotrauka.

Vieną gražią rudens dieną, kuomet traukinys dundėjo į Rubikius, tempdamas visą šešetą pilnutėlių vagonų, juo keliavau ir aš. Buvo puikiausiojo sezono uždarymo šventė. Tuomet ir išgirdau, kad yra tikriausias sąjūdis, buriasi daug rimtų vyrų, pritaria ir moterys, kad Vilniuje būtų kuo greičiau nutiestas požeminis geležinkelis. Važiavo gi traukinuku tada Kęstutis Turonis iš organizacijos „Metro sąjūdis“ – pasirodo, yra ir toks...

Kadaise sostinės meras Artūras Zuokas didžiame mieste tramvajų protegavo, visur kalbėjo ir kiek tik galėjo siekė, kad būtų bėgiai tiesiami gatvėse ir jais riedėtų neregėtai greitai judantys ir patogūs tramvajai. Kita grupuotė, jai priklausė ir iš Anykščių krašto kilęs politikas Jonas Šimėnas,  siekė statyti metro.

Gerokai pasidarbavo iniciatyvinė grupė. Parengė galimybių studiją, skelbė, kad Vilnius tokiam projektui labai tinkamas, kad miesto inžinerinės-geologinės sąlygos yra geresnės, nei kitų miestų, kurie įsikūrę didelių upių slėniuose, – nors ir prastesnės, nei maskviečių ar minskiečių: ten gruntas mažiau vandeningas, jame nelyginamai mažiau riedulių. Nutiesus metro, netgi išaugtų aplinkui esančio nekilnojamojo turto kaina, būtų sumažinti dėl transporto kamščių patiriami nuostoliai, kurie dabar siekia daugiau nei milijardą eurų.

Galvota įrengti tris metro linijas. Pirmoji: „Viršuliškės – Katedra“, ji būtų skirta keleiviams patogiai atvykti iš miegamųjų rajonų į miesto centrą. Antroji: „Šeškinė – Geležinkelio stotis“, ji eitų pro prekybos centrus, statomą stadioną, prie jos būtų įrengtas riedmenų remonto depas. Trečioji linija: „Justiniškės – Antakalnis“, ji driektųsi iš vakarų į rytus bei patogiai kirstųsi dviem pirmosiomis šakomis. Dar litais buvo paskaičiuota, kad atviruoju būdu statomos metro trasos kilometras kainuotų apie 100 milijoną litų, uždaruoju būdu – 125 milijonus. Uždaros statybos tebūtų 20 nuošimčių tinklo. Manyta tiesiant linijas tuo pačiu atlikti kruopščius archeologinius tyrimus, o vertingus radinius eksponuoti mero stočių erdvėse.

Tačiau apie 2011-uosius metus naujausias žinias apie sąjūdžio reikalus paskelbę metropoliteno idėjos autoriai bei puoselėtojai kažkur pradingo. Gal kada jie vėl prabils? Gal jau niekados.

Matyt, dar ne vienas kalnas imtų slinkti ar rūmai ir bažnyčios griūti, jei po žeme prasidėtų judėjimas. Atrodo, kad misija neįmanoma.