Raimondas Guobis. Saulės ir meilės šalis

Latvių tautiniuose raštuose daug šviesos ir saulės simbolių.

Eksperimentas: pernai beveik visų lankytojų iš Latvijos – pavienių ir grupelėmis lankiusių mūsų Siauruko muziejų – prašiau pasakyti, kokie latvių kalbos žodžiai jiems gražiausi. Taip palengva susidėliojo latvio, besilankančio Siauruko muziejuje, meilė savajai, baltiškai, labai labai panašiai į lietuvių, kalbai ir jos žodžiams.

Vieninteliai mūsų giminaičiai, patys tikriausi pusbroliai, ir kalbos mūsų labai panašios, kai kurie žodžiai visai tokie patys ar labai labai panašūs. Klausytis jų bešnekančių – malonumas, klausinėti apie žodžius – dar didesnis smagumas.

„Fiksi“, „cirulis“... Kai ką ir aš jau išmokau. Tad gražiausi žodžiai yra šie: saule, tevzeme – tėvynė, milestiba – meilė, laime, veseliba – sveikata, briviba – laisvė.

Nuostabiausia latvių šventė – trumpiausios nakties Lyguo.

Iš viso į gražiausiųjų sąrašą pateko daugiau nei penkiasdešimt žodžių. Tikra egzotika: starkis – gandras, veseliba – sveikata, zilonis – dramblys, varaviksne – vaivorykštė, saursliežu dzeltcelš – siaurasis geležinkelis – tad pati tikriausia saulės ir meilės šalis.

Smagu, kad ji yra čia pat, smagu, kad su Maduonos miesto muziejininkais, ypač Ilze, Induliu, Livija, bičiuliaujamės, kad dažnai mūsų „braliukai“ ir „sesutes“ Anykščiuos atkeliauja. Kad jų iš mūsų bičiulės kaimynės šalies tiek daug atvyksta, kad būna dienų, kai jų muziejuje apsilanko net daugiau nei mūsų, lietuvaičių. Jau tuoj tuoj pavasaris, tad latviukų jau laukiu, laukiu...

O kad būtume ne tik linksmi, bet ir išmintingi, nepamirškim, kad alutini, medutini, gudrajam tevi dzert.