Atgimusios muziejinės vertybės

Restauruotos muziejinės vertybės pristatomos Muziejaus lankytojams. Restauruotos muziejinės vertybės pristatomos Muziejaus lankytojams. Restauruotos muziejinės vertybės pristatomos Muziejaus renginių dalyviams. Restauruotos muziejinės vertybės pristatomos Muziejaus lankytojams.
projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

2025 m. Muziejus įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Anykščių rajono savivaldybės finansuotą projektą „Sugrįžimas namo: memorialinių eksponatų restauravimas“. Gruodžio mėnesį į Muziejų grįžo ir pradėtos eksponuoti dvi iškalbingos muziejinės vertybės.

Restauruotas A. Baranausko cilindras.

Šio projekto tikslas − išsaugoti A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus vertybes – A. Baranauskui, A. Žukauskui-Vienuoliui ir jo aplinkai priklausiusius asmeninius daiktus, kurie yra iškalbūs ir vieninteliai šių kūrėjų tam tikrų gyvenimo aplinkybių liudytojai, todėl turi išskirtinę svarbą Muziejaus saugomų eksponatų fonde.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filiale Prano Gudyno restauravimo centre buvo restauruotas XIX a. II pusės Antano Baranausko cilindras (VŽM 6246 Dk 607), lydėjęs jį kelionėse. Poetas jį vežėsi ir 1859 m. išvykdamas į studijas Peterburgo dvasinėje akademijoje bei 1862 m. į Miuncheno universitetą.

Ilgą laiką cilindras – vienas pirmųjų Muziejaus eksponatų − buvo eksponuojamas A. Baranausko klėtelės gaubte, tačiau jau kurį laiką neberodomas, nes buvo praradęs parodai tinkamą išvaizdą – formą ir spalvą. Jo būklė, net ir saugant Muziejaus saugykloje, neišvengiamai prastėjo.

Po restauracijos Muziejus vėl turės savo ekspozicijoje šį cilindrą kaip iškalbingiausią ir vienintelį šio A. Baranausko gyvenimo laikotarpio eksponatą.

Muziejaus ekspozicijoje pristatomas restauruotas I. Šlapelio peizažas.

Antano Vienuolio namo interjere muziejininkai kuria kuo artimesnę aplinką A. Vienuolio gyvenamajam laikotarpiui. Nuotraukos ir atsiminimai liudija, kad iki 1957 m. A. Vienuolio namo pirmojo aukšto kambaryje kabėjo Igno Šlapelio tapytas paveikslas „Rubikių ežeras“ tamsaus medžio rėmuose (1928 m., drobė, aliejus, 129x158; VŽM 2480 Dl 7).

Kelis dešimtmečius tas paveikslas saugotas tik fonduose, nes jo būklė buvo labai prasta: drobė įplyšusi, ištrupėję dažai, susikraipęs porėmis. Restauravus paveikslą, jis pakabintas į ankstesnę vietą. Žvelgiant į jį, bus galima ne tik pristatyti lankytojams XX a. pirmosios pusės inteligentų šeimos namų interjero detales, bet ir priminti plačius rašytojo A. Vienuolio kultūrinius interesus bei žmogiškąjį bendravimą: nemažai jo amžininkų rašytojų bei dailininkų lankėsi Anykščiuose pas A. Vienuolį, su jais rašytojas bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, ne vieną priėmė ir savo namuose.

1928 m. nutapytą Igno Šlapelio peizažą „Rubikių ežeras“ rašytojas gavo iš autoriaus būtent kaip padėką už svetingą priėmimą ir pasikabino viename iš kambarių. Po A. Vienuolio-Žukausko mirties 1957 m. jo namuose buvusius dailės kūrinius kartus su kitais asmeniniais rašytojo daiktais į savo globą perėmė A. Vienuolio-Žukausko name įsteigtas memorialinis muziejus.