Birželis – kaimiškosios kultūros paveldo laikas.

1978 m. birželio 10 d. Niūronyse surengus pirmąją tradicinės kultūros ir žirginio sporto šventę „Bėk bėk, žirgeli!“, buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Arklio muziejus. Prieš 34 metus gimusi tradicija, nuolat papildoma ir atnaujinama, tapo neatsiejama Anykščių muziejinės erdvės ir krašto kultūrinės panoramos dalimi.

2012-uosius metus Arklio muziejus pasitiko atsinaujinęs – su iškilusiu lankytojų priėmimo centru bei naujomis amatų ekspozicijomis: keramikos, audimo, kalvystės ir juvelyrikos dirbtuvėmis.

Šio mėnesio eksponatas – pakinktai viename iš Arklio muziejaus klojimų. Jie simboliškai sieja kelių tradicinių amatų darbo vaisius: čia ir lenktas bei drožinėtas lankas, rimoriaus iš odos siūti pavalkai, kalvio pagamintos geležinės tvirtinimo detalės. Taip mūsų Muziejuje rodomas aukštaičių ir dzūkų arklio kinkymo būdas, šie pavalkai daryti Ukmergės „Šilo“ gamykloje, lanko meistras nežinomas.

Kūrybingus paauglius ir visus norinčius pažinti teatrą mokinius liepos 2-22 dienomis kviečiame į A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus TEATRO stovyklą.

Šioje stovykloje bus kuriamas lėlių spektaklis ir rodomas per miesto šventę – Onines. Stovykloje mokysitės vaidybos, improvizacijos, scenografijos, muzikos improvizacijos.

Stovykla vyks dienomis ir yra nemokama. Turėsite nepakartojamą progą kurti su Vilniaus menininkais: lėlininke Milda Daubare, aktore Akvile Krikštaponyte, muziką improvizuoti su Migloko.

Į stovyklą registruokitės tel. 8-620-39379.

Birželio 29-ąją Muziejaus parodų salėje prisimintas bene unikaliausias savamokslis Anykščių krašto menininkas akmens tapybos technikos kūrėjas Stanislovas Petraška (1935-2009), pristatytas naujausias Muziejaus leidinys „Stanislovas Petraška. Akmens tapyba“.

Ta proga šalia nuolat čia eksponuojamų keturiasdešimties S. Petraškos kūrinių buvo įrengta šio anykštėno ankstyvojo kūrybos laikotarpio darbų paroda. Po visą Lietuvą ir gerokai toliau pasklidę paveikslai susitiko ne tik parodų salėje, bet ir naujojo albumo puslapiuose. Šioje knygoje pirmąkart į tautodailininko unikalumą ir jo kūrybos raidą pažvelgta ir profesionalo akimis – jo kūrybą ištyrė ir įvertino menotyros daktarė Jolanta Zabulytė. Pasak specialistės, tapybos akmens miltais kaip meno kūrimo formos neįmanoma net įsivaizduoti, nepamačius pačių paveikslų, o S. Petraškos pasirinkta meilės savo kraštui tematika yra amžina.

Anykštėnai apgailestavo, kad didžiąją gyvenimo dalį darbui energetikos sistemoje paskyręs S. Petraška savo kūrybingumu nesulaukė pačių energetikų pripažinimo. Kai albumas buvo ruošiamas spaudai, anykštėnas bendrovės direktorius Alvydas Bitinas buvo jo projektą nuvežęs bendrovės „LESTO“ vadovybei, tačiau įsitikino, kad šiandieniniams energetikos sistemos vadovams nerūpėjo net pažvelgti į menininko talento vaisius.

Užtat rašytojas Rimantas Vanagas įsitikinęs: akmuo yra viena iš ilgiausiai išliekančių meno formų, tad S. Petraška tarsi siekdamas amžinybės pasirinko ilgiausiai spalvas išsaugančią medžiagą.

O Anykščių vyrai, prisimindami, kaip tuometinis savanorių vadas S. Petraška prieš du dešimtmečius juos subūrė kariškai dainai, vėl susirinko pagerbti jį daina – nors vieną pavakarę atkartoti tai, ką dainuodavo drauge.

VŽM informacija

Birželio 20-osios vakare keliolika jaunų anykštėnų, pirmąkart susibūrusių egzotiškoje vietoje – rašytojo Antano Vienuolio memorialinio namo-muziejaus balkone, dalydamiesi prisiminimais jautėsi lyg ką tik sugrįžę į gimtinę ir svarstė, kurioje Šventosios pakrantės vietoje jiems verta užrašyti: „Čia gera gyventi“.

Pokalbį „Čia gera sugrįžti?..“ paskatino 90 metų sukaktis – tiek laiko praėjo nuo to lemtingojo A. Vienuolio, vaistininko ir rašytojo, apsisprendimo palikti perspektyvią tarnybą laikinojoje sostinėje Kaune, parvažiuoti į Anykščius, statytis namus ir apsigyventi ištuštėjusioje prosenelių sodyboje.

„Gyvendamas toli, aš visuomet veržiaus į savo kraštą, visa siela norėjau palengvinti savo žmonių kančias ir, kai pagaliau apsigyvenau savo Anykščiuose, daugiau iš jų niekur nenorėjau keltis...“ – taip kalbėjo rašytojas gerokai vėliau, jau sulaukęs 75-erių ir praleidęs Anykščiuose produktyviausią literatūrinės ir visuomeninės veiklos laikotarpį.

O rašytojo namų balkone dabar susirinkę XXI a. pradžios jaunieji anykštėnai atvirai pasakojo, kad į Anykščius juos sugrąžino paprasčiausi gyvenimiški apsisprendimai be jokio gimtinės idealizavimo. Antai inžinierei Vilmai ir socialinei pedagogei Jolitai čia atsirado patrauklūs darbo pasiūlymai, menotyrininkei Jurgitai buvo svarbu, kad seneliai padėtų auginti anūkus, o menininkė Jurgita grįžo į Anykščius tiesiog iš principo, nes tėvai mėgino nuo tokio apsisprendimo ją atkalbėti. „Man labiausiai keista, kai dešimtmetis sūnus ima ir pareiškia, kad užaugęs jis tikrai gyvens Anykščiuose, – aš niekada nedrįsdavau būti tuo tikra“, – prisipažino muziejininkė Danutė.

Pokalbio dalyvių klausęsis Anykščių meras Sigutis Obelevičius sakė, kad Anykščių krašto gamtinis ir istorinis potencialas vis dar neatskleistas ir neišnaudotas – tik nuojautos sako, kad čia kažkodėl gražiau ir maloniau, nei kitur. Kaip pavyzdį jis minėjo egzotišką Anykščių krašto vietą, kur ties viena kalva susieina trijų didelių Lietuvos upių baseinai – kone iš vienos vietos vanduo teka į Šventąją, Nevėžį ir Mūšą. „Žmogaus būseną pirmiausiai lemia gamta“, – tvirtino meras, pridurdamas, kad Anykščių krašte norėtų būti ir palaidotas.

Svarstydami, ką norėtųsi keisti Anykščiuose, rašytojo balkono svečiai pirmiausiai vardijo anykštėnų ydas: savo darbo rezultatų menkinimą, norą turėti naudos, nė piršto nepakrutinus, įprotį niurzgėti, nors tiesiog nėra dėl ko. Naujakurių vardu prašnekusi antrus metus Anykščiuose gyvenanti Lina, kilusi iš Žemaitijos, pripažino, kad jai labiausiai trūksta anykštėnų asmeninio pasiryžimo būti naudingiems Anykščiams, ryžto svajoti ir įgyvendinti savo svajones: „Imkim pavyzdį iš Deivido, kuris turi svajonę – pritraukti daugiau turistų į Anykščius – ir atkakliai ją įgyvendina, kurdamas kukurūzų labirintus, kitas aktyvias pramogas“.

Gali būti, kad po šio pirmojo į Anykščius sugrįžusio jaunimo susitikimo netrukus susiburs veiklių ir optimistiškai nusiteikusių anykštėnų jaunuolių grupė, kuri jaunimo interesų vardu imsis įtakoti savivaldybės politikus, teikti projektus ir kurti tokią aplinką, į kurią norėtųsi grįžti ar joje gyventi.

VŽM informacija

Birželio 11-ąją įvairiose Anykščių kultūros erdvėse praleido ir įspūdžių sėmėsi neįprasta daugiau kaip dvidešimties svečių grupė, suburta kone iš viso pasaulio.

Lietuvoje šią savaitę vykstant 5-ajam Lietuvos garbės konsulų suvažiavimui, jo delegatų sutuoktiniams Užsienio reikalų ministerija parengė specialią krašto kultūros pažinimo programą.

Delegacija, kurios daugumą sudarė moterys, į Lietuvą atvykusios iš penkių žemynų, pažintį su Anykščiais pradėjo nuo Antano Baranausko klėtelės, kur patyrė „Anykščių šilelio“ skambesį įvairiomis pasaulio kalbomis: poemos ištraukas prie klėtelės jie patys skaitė angliškai, itališkai, vokiškai, lenkiškai, rusiškai ir prancūziškai. Svečiai taip pat aplankė Stanislovo Petraškos akmens tapybos parodą, paskui viešėjo Arklio muziejuje Niūronyse, kur susipažino su ten dirbančiais amatininkais ir dalyvavo duonos kepimo edukacinėje programoje „Duonelė kasdieninė“ Legų etnografinėje sodyboje, lankėsi Siauruko ir Angelų muziejuose.

VŽM informacija

Birželio 10-osios popietę apie pusantro šimto anykštėnų ir miesto svečių rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio memorialinės sodybos sodelyje šventė tradicines Antanines. Jubiliejiniams 130-iesiems A. Vienuolio metams skirtas renginys buvo persmelktas istorine dvasia: aidėjo rašytojo legendų tekstai, skambėjo senovės lietuvių dainos, narsiai kovėsi anykštėno klasiko aprašyti ginkluoti kovotojai.

Pirmą kartą šventiniam renginiui Muziejaus teritorijoje atsivėrė amfiteatras – sodybos kalnelio pietinis šlaitas, į Šventosios upės slėnį besileidžiantis, o natūralia renginio dekoracija tapo bažnyčios bokštai, A. Baranausko paminklas ir šalia jo raudonuojantis naujasis bibliotekos pastatas.

Plačią Antaninių programą „Praėjo metai, ir amžiai sukako“ ruošusi A. Baranausko vidurinės mokyklos bendruomenės pirmininkė režisierė Audronė Pajarskienė į ją įpynė trijų rašytojo legendų tekstus, kuriuos skaitė kartu su Algirdu Gogeliu ir jo sūnumi abiturientu Edvinu, šios mokyklos mokinių ir mokytojų dainas ir šokius bei svečių iš Vilniaus paruoštus meninius akcentus.

Antaninių svečiams dainavo trejetas istorinių dainų ansamblio „Ugniavijas“ vyrų – Vytė, Šamas ir Klevas, pritardami senoviniais muzikos instrumentais. Vienuolio sodybos sodelyje stovyklą įkūrusi senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“ surengė du prisistatymus: demonstravo šarvus ir kovinius ginklus, dvikovos meną, kaunantis ietimis, kirviais, kuokomis ir kalavijais, bei parodė, kaip senovės lietuviai varžydavosi, rengdami treniruočių turnyrą – „Kovos ratą“.

Anykščių savivaldybės vardu Muziejų 85-mečio proga sveikinęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Patumsis su tik jam būdingu šmaikštumu siūlė taikos sutartį, kad tik ginklus ir kovingumą vis demonstruojantys muziejininkai toliau savo valdų nebeplėstų.

Antaninių proga anykštėnų gėlės papuošė dviejų žymiųjų Antanų memorialines vietas: A. Baranausko biustą prie klėtelės ir A. Vienuolio kapą, o vardinių svečiai skanavo sodybos šeimininko daugiau nei prieš pusšimtį metų mėgtų vaišių.

VŽM informacija

Muziejaus mokykla, atidaryta 2011 m. rudenį, birželio pradžioje išleido pirmąją, eksperimentinę, abiturientų laidą. Šį pavasarį joje – B. Buivydaitės name-muziejuje veikusios Rankdarbių mokyklėlės auklėtiniai ir Muziejaus gidų kursų lankytojos.

Plačiau apie Muziejaus mokyklą ir jos abiturientus – šioje svetainės skiltyje.

VŽM informacija

Birželio 10 d., sekmadienį, 16 val. Antano Vienuolio memorialinės sodybos-muziejaus kieme rengiama istorinė-literatūrinė popietė A. Vienuolio kūrybos motyvais „Praėjo metai, ir amžiai sukako“, skirta Rašytojo 130-osioms ir Muziejaus 85-osioms metinėms.

Popietės svečiai:

istorinių dainų ansamblis „Ugniavijas“,

senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“,

Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos bendruomenė

ir visi Muziejui neabejingi anykštėnai.

Birželio 18 d. 17.30 val. Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai) Vilniaus aktorių teatro trupės „Šeštasis pojūtis“ spektaklis-performansas „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“. Įėjimas laisvas.

Birželio 20 d., trečiadienį, 18 val. A. Vienuolio name-muziejuje tęsiamas renginių ciklas „A. Žukausko-Vienuolio 130-metį minint“. Jaunųjų anykštėnų, grįžusių gyventi ir dirbti į Anykščius, susitikimas ir pokalbis „Čia gera sugrįžti?..“.

Birželio 21 d. 18 val. Koplyčioje-kamerinių menų centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) atidaroma Medos Norbutaitės tapybos paroda, koncertuos solistė Judita Leitaitė (mecosopranas) ir pianistas Andrius Vasiliauskas.

Birželio 23 d., šeštadienį, 20 val. J. Biliūno sodyboje-muziejuje (Niūronių k., Anykščių r.) Joninės (Rasos šventė). Dalyvauja folkloro ansamblis „Ūla“ iš Vilniaus (vadovė Janina Bukantaitė) ir Anykščių muzikantai.

Birželio 24 d. 17 val. Anykščių koplyčioje (Vilniaus g. 36) viename koncerte „Vaivorykštės garsais“ – du talentai, du instrumentai, dvi interpretacijos: groja fleitininkas virtuozas Jeanas FERRANDIS iš Prancūzijos ir mažoji Anykščių pianistė vunderkindė Milda DAUNORAITĖ.

Birželio 29 d., penktadienį, 17 val. Muziejaus parodų salėje (Muziejaus g. 6) knygos „Stanislovas Petraška. Akmens tapyba“ pristatymas. Dalyvaus menininko artimieji, menotyros dr. Jolanta Zabulytė, anykštėnų vyrų ansamblis (vadovas Rimvydas Griauzdė).

Birželio 30 d. 19 val. Mačionyse, ant Rubikių ežero kranto, – profesionalios muzikos festivalio „Rubikiai – dainų krantas“ muzikinis vakaras, kurį rengia Anykščių muzikos mokykla ir Mačionių kaimo bendruomenė.

2012 04 23-2012 07 15 Anykščių sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai) rašytojos ir dailininkės Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paroda „Angelai pražydę gėlėmis“. Įėjimas laisvas.

2012 05 25-2012 06 19 Anykščių koplyčioje-kamerinių menų centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) Anykščių rajono kūrybos ir dailės mokyklos baigiamųjų klasių mokinių darbų paroda. Įėjimas laisvas.

2012 06 21-2012 07 18 Anykščių koplyčioje-kamerinių menų centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) dailininkės Medos Norbutaitės tapybos paroda.

2012 06 01-2012 08 30 Arklio muziejuje (Niūronių k., Anykščių r.) kalviškosios kryždirbystės (saulučių) paroda.