Negaliu ja nesižavėti. Ji tokia nuostabi, joje tiek švelnumo, ji labai retai sugrįžta į mano geležinkelio faktoriją, gal tik atsitiktinai užklysta į šį atokų ir kažkiek niūrų uostą, kuriame vos vos žiba švyturys. Bet aš jos visuomet laukiu.

Jos vardas Eglė, ji dar labai jauna, bet...  Ar tu matei? Ar girdėjai – ji turi savo kelionių agentūrą „Pramogų vėjas“. Ji smulkoka, bet siūlomos paslaugos labai patrauklios ir kokybiškos. Pradedant mergvakariais, mėgaujantis valgių bei gėrimų degustacijomis, ir pačių mažiausiųjų edukacijomis. Kelionė į Anykščių kraštą čia vadinama pašėlusia pramoga. Labirintų karalyste. Dar 2013 metais, vos pradedama savąjį verslą, sukūrė smagų skriejančių fotografijų suktuką apie Anykščius.

Studijavo kultūros vadybą, šiek tiek dirbo turizmo agentūroje, pamatė šį verslą iš vidaus, suvokė, ką galima patobulinti, ir ėmėsi savo laisvę laiduojančio verslo.

Eglė šypsosi, o aš jai sakau: „Linksmų Šv. Kalėdų!“. Avansu, nes šiemet jau, matyt, nebesusitiksim. Dabar jos kelionių maršrutas dažniausiai driekiasi į Aukštaitijos sotinę Panevėžį, kur lanko stumbryną, susipažįsta su linų stebuklais Linų muziejuje Upytėje, o po to dar smagiai pabūna Lėlių teatre. Juk Anykščiai, kokie jie bebūtų patrauklūs, konkuruoja su visa Lietuva, kuri nenori nieko gaminti, kurti, nenori nieko dirbti, nori tik pramogauti – organizuoti pramogas ir savo kraštą paversti kiemu, kuriuo bet kas ir bet kada vaikščiotų, svarbiausia, kad sumoka pinigus...