Amerika – puiki šalis. Amerikoje yra visko, ko reikia žmogui. Visi mes kada nors galvojome ar svajojome apie Ameriką... Įsivaizdavom, kaip mes galime ten gyventi, net labai gerai gyventi, nes Amerika ir turtingiausia, ir didžiausių galimybių kiekvienam žmogui dovanojanti šalis.

Aš kalbu apie šalį, kurią Jungtinėmis Amerikos Valstijomis vadiname. Juk JAV nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos, 1940 m. liepos 23-ają valstybės sekretorius Sumneris Wellesas apie tai paskelbė oficialų pareiškimą. Gūdžiais priespaudos metais JAV veikė Lietuvos ambasada, ten nenuilstamai buvo keliama Lietuvos laisvės byla.

Joninių traukinys ir neeilinė viešnia, su lietuviškomis tradicijomis laisvalaikiu susipažįstanti JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Elisabeth Derse. Jos stebinantis žavesys mūsų patriotizmu, mūsų istorija ir... tautiniu-patriotiniu kabinetu. Taip, mes suprantame norą remtis į senąją istoriją, didžiuotis tautos pasiekimais, didžios valstybės, karinių ir diplomatinių pergalių šlove. Kelti piliečių dvasią ir žengti pirmyn su laisvės, demokratijos ir teisingumo vėliava.

Jos švelni, visai ne amerikietiška, rodosi, iš pačių širdies gelmių sklindanti šypsena, žodžiai lietuviškai. Nuoširdi perspektyva ir geri norai. Ne atsitiktinai, prieš išvykdama iš mūsų šalies į kitą diplomatinę misiją, Lietuvos vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje atsisveikindama ambasadorė kreipėsi lietuviškai. Kalbėjo, kad labai gaila išvykti, nes jai ir jos vyrui labai patinka gyventi ir dirbti Lietuvoje. „Ir aš norėčiau padėkoti visiems lietuviams už jų geranoriškumą, svetingumą ir malonumą. Aš niekada nepamiršiu Lietuvos...“

Lajų tako šlovė, švelnus rugsėjo pradžios gelsvumas, auksu spindintis pasaulis ir dvi solidžios ponios, įžengiančios į stoties faktoriją. JAV ambasadorė, aukščiausios kategorijos ambasadorių draugijos narė, diplomuota ekonomistė Deborah Ann McCarthy bei gerokai už savo bendrakeleivę linksmesnė Kanados konsulato tarnautoja Jeanette Stovel. Jos tarsi patvirtino šiuolaikinių diplomatų siekį elgtis kaip tarpinstitucinės misijos generaliniai direktoriai ir dirbti su visais visuomenės segmentais.

Kalbėjomės, džiaugsmingai kalbėjomės apie Ameriką, jos istoriją bei politiką, apie Vašingtoną, Niujorką, apie Kanadą, jos pasakišką gamtą, ežerus, Toronto ir ledo ritulininką Krosbį... Apie mūsų tėvynę Lietuvą ir tautiniame-patriotiniame stoties viršininko kabinete tvyrančią vilties dvasią. Apie būtinybę suprasti istoriją, iš jos mokytis, į jos stipriausius pamatus atsiremti, teisingai išgyventi dabartį ir numatyti ateitį...

„Taip, čia, siaurojo geležinkelio stotyje, tai yra ką matyti ir ką sužinoti...“ – patvirtino abi viešnios, dar pridurdamos, kad šią tautinės istorijos oazę reklamuoti reikia labiau nei „nykštukinį lajų taką bei bokštą“, nes ši patriotine dvasia švytinti vieta yra gerokai svarbesnė.

PS. JAV Nepriklausomybės diena – liepos 4-oji, šiemet prisiminta Svėdasuose. Rašytojo Stepo Zobarsko, keliolika paskutiniųjų gyvenimo metų praleidusio ir mirusio Niujorke vardu pavadintoje gatvėje plazdėjo dryžuota Amerikos vėliava ir buvo paskelbta apie ketinimus šios gatvėje įrengti JAV skverą su miniatiūrine Laisvės statula ar kitokiu amerikietišku simboliu.