Raimondas Guobis. Geležinkelininko homilija...

Šv. Velykų homilija: nepramušami margučiai ir kelionių Siauruku vizijos. Mano nuotrauka.

Velykų laukimo laikas, Didžiojoje savaitėje tarsi stabtelėjusi laiko tėkmė, tekanti per žmogaus žinojimą ir pajautas Šventosios istorijos pažinimo, žinojimo, noro tobulėti versmėmis.

Maldynas iš stoties viršininko kabineto paslaptingojo stalčiaus, tikėjimo tiesos, maldos, pamokymai ir žemiškosios, dvasiškosios kelionės pajautos...

Geležinkelininko maldyno titulinis puslapis. Mano nuotrauka.

Ką reikėtų ateinančių Šv. Velykų švenčių proga paskaityti?.. Tikrai ką nors pamokamo, kas gėrio, tobulumo link mūsų kelią kreiptų.

Gal daugybę dienų visai neprisiminiau Dievo, nesimeldžiau ar menkai meldžiausi, nepasitikėjau Jo gerumu, kantrumu, išmintimi, gal gėdijausi Jį išpažinti, nesirūpinau spręsti iškylančių tikėjimo neaiškumų? Gal rėmiausi tik žmonėmis, užmiršdamas Dievo galybę...

Kaip sugyvenau su šalia esančiais žmonėmis, gyvenimo bendrakeleiviais? Gal ką nors be pagrindo įtarinėjau, niekinau, neapkenčiau, apgaudinėjau, skriaudžiau, pavydėjau, kerštu degiau, šmeižiau, įžeidinėjau, gal džiaugiausi kitų nelaimėmis ir liūdėjau dėl jų pasisekimų? Gal buvau nemandagus, nekantrus, šiurkštus, nedėkingas, nutylėjau neteisingumą, nepasistengiau pagelbėti, užtarti, paguosti, pradžiuginti...

Gal tuščiai didžiavausi, gyriausi, meilikavau, kalbėjau netiesą, tuščiai leidau laiką, nerūpestingai atlikau pareigas, buvau nekantrus...

Koks buvau, kokie buvome mes? Tam, kad bandytum tapti geresniu, nori ar nenori turi pripažinti, kad ne kartą nusidėjai, buvai ne toks, koks turėtum.

Tik sąžinės apskaitą nuoširdžiai atlikęs gali keliauti gyvenimo keliu tolyn ir bandyti būti geresniu. Ir dar kartą prašvintančių Šv. Velykų šventės šviesa, viltis dieviškoji skatina būti kitokiais, geresniais, ir, svarbiausia, siekti teisingumo ir mylėti artimą savo.