Prie Antano Baranausko klėtelės – ispaniškosios Antaninės

Prie A. Baranausko klėtelės per Antanines kalbėta lietuviškai ir ispaniškai. Poemos „Anykščių šilelis“ tekstas skaitomas dviem kalbom. Tradicinės Antaninės prie Klėtelės. Per Antanines susitiko anykštėnai Sergejus Jovaiša ir Dalila Michelevičiūtė.
Muziejaus padėka per Antanines prakalbinusiems Antaną Baranauską ispaniškai.

Birželio 12-ąją Rašytojų kalnelyje prie Antano Baranausko klėtelės vyko tradicinės literatūrinės Antaninės. Sekmadienio pavakarę jose kalbėta dviem kalbom – lietuviškai ir ispaniškai.

Lietuvos rekordų knygoje įrašytas A. Baranausko „Anykščių šilelis“ iki šiol buvo skaitomas ar giedamas 19 užsienio kalbų. Šiemet pavasarį poemos vertimų sąrašas dar ūgtelėjo – jį papildė poema „La floresta de Anykščiai“, Lietuvos gamtą ir istoriją apdainuojanti ispaniškai.

Visą poemos tekstą į ispanų kalbą išvertė filologė, dirbanti Vilniaus universitete, Carmen Caro Dugo – literatūrinių Antaninių garbės viešnia. Šventės proga Anykščiuose svečiavosi ir A. Baranausko tekstą savo gimtąja kalba skaitė ir kiti Lietuvoje dirbantys ispanų filologijos dėstytojai: dr. Marta Plaza Velasco, Paula Pulgar Alves ir dr. José Antonio Calzón García.

Tarptautiniame renginio dialoge lietuviškai anykštėno žodžiais prabilo ir svečius kalbino aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Tik Antaninių proga prie A. Baranausko klėtelės buvo surengta vieno eksponato paroda, papildžiusi ispaniškąjį šventės skambesį. Muziejus parodė neseniai fondus papildžiusį unikalų meno kūrinį – autorinį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ įrišimą, kurį specialiai šiai poemai sukūrė knygrišė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.

Tai pirmas, bet tikrai ne paskutinis atvejis, kai „Anykščių šilelis“ tampa meninės knygrišystės objektu.

Pasak šį kūrinį pasirinkusios R. Taukinaitytės-Narbutienės, knygrišiai, suteikiantys knygai unikalų pavidalą, imasi tik laiko patikrintų tekstų. Tad žinia, jog jos bičiulė dailininkė Loreta Uzdraitė iš naujo iliustravo A. Baranausko poemą, paskatino suskubti ir prašyti neįrišto spaudinio lapų kūrybiniam darbui.

„Man jau nereikėjo ardyti spaustuvėje įrištos knygos – galėjau imti išspausdintus lapus ir iš jų kurti knygą, jai pritaikydama labai patvarų prancūziškąjį įrišimo būdą, „su sparneliais“, – pasakojo knygrišė.

Poemos lapus ji apgaubė rankų darbo popieriaus viršeliu, papuoštu oda su aukso folijos įspaudais, rankų darbo kaptalu ir kitomis įrišimo detalėmis. Taip sukurta knyga tampa knygrišystės meno kūriniu, kuris susieja dvi vertybes: amžiną tekstą ir ištobulintą knygos pavidalą.

-VŽM informacija

Ispaniškųjų skaitymų klausytojai... Aktorės D. Michelevičiūtės ir vertėjos C. Caro Dugo dialogas. Mokytoja L. Juzėnienė ir poemos vertėja C. Caro Dugo. Eksponuojamas įrištas „Anykščių šilelis“.