Raimondas Guobis. Muziejumi gėrėjosi „Būtovės slėpinių“ herojus

Vienas garsiausių Lietuvos istorikų Alfredas Bumblauskas įrašė gerą žodį į stoties viršininko knygą. Mano nuotrauka.

Prisimenu tą dieną, kai iš Vilniaus į Joniškį bei Žeimelį pasižvalgyti – išsitarė ten dar nebuvęs –keliavo garsusis istorikas, LRT televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“, „Lyderiai“ ir naujosios „Riteriai ir jų damos“ herojus, kartais dar pavadinamas ir „dvaro istoriku“, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas. Ir visai dienai įstrigo Anykščiuose...

Iš sostinės greitkeliu su žavinga bičiule Raimonda keliavęs istorikas ties Ukmerge pasuko Anykščių link, stabtelėjo Kavarske, kur apžiūrėjo miestelio įdomybes, skanavo firminių koldūnų, troškulį malšino, gerdamas iš Šv. Jono šaltinio, o garsų keliautoją pastebėjęs seniūnas Algirdas Gansiniauskas užkalbino ir dovanų įdėjo plastikinį indą su tyruoju vandeniu.

Anykščiuose svečiai apžiūrėjo koplyčią, joje veikusią dailininko Jono Rimšos parodą. Profesorius stebėjosi, kaip galėjo patys lietuviai sunaikinti miesto centre buvusias senąsias katalikų kapines.

Gerą valandą svečiai pasivaikščiojo ir po Siaurojo geležinkelio muziejų. Juk kadaise, Siaurukui švenčiant šimtmetį, A. Bumblauskas konferencijoje, vykusioje Panevėžyje, gėrėjosi XIX amžiumi, kuomet paplito garo mašinos, žmonės ėmė važinėti traukiniais, kilo į dangų aukšti neogotikinių bažnyčių bokštai, gimė tautinis išsivaduojamasis sąjūdis.

Profesorius ir į Lietuvos istorikų suvažiavimą Šiauliuose vyko traukiniu, ten ant stoties pastato pastebėjo klaidingą užrašą, teigiantį, kad iš ten net iki 1990 metų buvo masiškai tremiami žmonės. Dabar atkreipė dėmesį, kad panašus užrašas ant Anykščių geležinkelio stoties yra teisingas. Gyvai domėjosi 1899 m. nutiestos geležinkelio linijos įdomybėmis, riedmenimis, garvežiu „Škoda“, signalizacijos bei geležinkelio remonto įrankiais, važinėjosi drezina, susižavėjo tautiniu patriotiniu stoties viršininko kabinetu, atsisėdęs į kėdę su atkaltėje išraižytomis raidėmis „LG“ prie tvirto stalo, įrašė pagiriamąjį padėkos žodį į stoties viršininko knygą.