Aukštaitijos siaurojo geležinkelio depas, raudonų plytų, stilingas ir erdvus pastatas Panevėžyje yra pats didžiausias tokios paskirties statinys pasaulyje. Tą faktą dažnai pabrėžiantis VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ laikinasis direktorius Vismantas Užalinskas net smagiai geležinkelių istorija besidominčius nustebina. Nustebino viešnagė tenai ir mane.

Tuoj už pėsčiųjų liepto, už senosios stoties formų naujojo Siauruko stoties rūmo, praėjus lauko ekspoziciją, netikėtai patenki į nepaprastą kampelį, kuris tarsi iš pirmųjų tarpukario metų užsilikęs būtų. Bėgiai truputį gula lankstu į dešinę, o prie pat – baltas dviaukštis smailu stogu mūrelis. Nedidukas, prie tokio norisi fotografuotis ar net kokį kino epizodą susukti. Tolėliau – nerealaus grožio lokomotyvų ratai. Atsarginiai, jų jau nebereikės, tačiau grožis begalinis.

Pasirodo ir raudonplytės milžiniško depo sienos, šioks toks kiemelis, kuriame rikiuojasi dabar važinėjantys lokomotyvai bei vagonai ir visokios senienos. Palengva remontuojamas senutėlis vagonas, sunkvežimiukas smaila nosimi ant bėgių, galiausiai – didysis stebuklas, labiausiai pasisekęs pirkinys, serijos TU-3 čekiškas lokomotyvas. Pagamintas ČKD Sokolovo gamykloje Prahoje, pažymėtas antruoju numeriu, vos antrasis toje kelių dešimčių puikių elektrodyzelių serijoje.

Viskas čia gražu, patogu – mašinistai važiuodavę tarsi liukso automobiliuose. Net žibintai – dailutėliai, iš matinio stiklo, spindinčio besikryžiuojančių spindulių dekoru. Atskira patalpa paštui gabenti taip pat labai patogi. Nors lokomotyvas buvo aprūpintas galingu 350 arklio jėgų varikliu, galėjo lėkti 50 kilometrų per valandą greičiu, tačiau jie mūsų sovietinio ūkio sunkumų neatlaikė – nepasitvirtino. Mat, mašinistai dažnai nesilaikydavo instrukcijų, todėl gedimų buvo gerokai daugiau nei įprastuose rusiškuose lokomotyvuose.

Depo viduje taip pat yra į ką akis paganyti. Čia visuomet remontai, visuomet kažkas ardoma, kažkas keičiama ar iš naujo pagaminama. Čia turėtų pagaliau atgimti ir lenkiškas garvežiukas, jam lemta tapti gyvuoju linijos eksponatu ir smarkiai pagyvinti visuomenės susidomėjimą siauruoju geležinkeliu, pritraukti ne menkesnius lankytojų srautus nei prieš porą metų Lajų takas.