Žavesys. Pažinimo ir gyvenimo džiaugsmo žavesys. Žygio batai, džinsai, vardan mados suplėšyti per kelius, patogios kaubojiškos kelnės, stilingi švarkučiai, striukės, šalai, kepuraitės, vėjavaikiškai ant veidų krentantys plaukai ir užburiančios šypsenos, akys, kartais paslepiamos po skaidriais akinukais nuo saulės. O taip, tai pavasarinės Siauruko muziejaus lankytojos.

Joms taip patiko matyti, gėrėtis, jausti. Stoties viršininko buto svetainės įdomybės, besikūrenanti, šokčiojanti už permatomų durelių krosnyje ugnelė, išmintos, tiesiog į slėnį per vidurį išdilusios laiptų pakopos. Viršininko kabineto tautinė patriotinė dvasia, egzotiški „pakhauzo“ lagaminai, europietiškame statinyje paslėptas senasis garvežys, tiltas – metalinis raizginys su ženklais, draudžiančiais žengti ant jo, jei kartais sumanytum kaip niujorkietis šokti žemyn ir šitaip atsisveikinti su gyvenimu... Drezina judanti, linguojantis triratukas ant bėgių.

Laikas susipažinti: Monika ir Darja, dvi savaitgalinių kelionių – pažinimo, pabuvimo įvairiose vietovėse, dvasinių pajautų skirtinguose kampeliuose mylėtojos. Klaipėdietės, nūnai aukštuosius mokslus Vilniuje bebaigiančios, – viena taps dizainere, o antroji – buhaltere auditore.

Nuolat keliauja, gal net dažniau svečiose šalyse, nei Lietuvoje, Europą jau gerokai išnaršė, viena ir Centrinėje Amerikoje buvusi. Labiausiai patikę Skandinavijos šalyse ir Pietų Europoje, ypač Ispanijoje, Italijoje, kur visada malonus oras, kur žmonės visuomet kupini džiaugsmo, „atsipūtę“, tarsi nekreipiantys dėmesio į problemas. Gera būti tokioje aplinkoje, ją jausti, susitikti, bendrauti su vietiniais gyventojais ir tokiais, panašiais keliautojais.

Merginos Anykščiuose praleido dvi dienas. Be skubos, su nakvyne „Nykščio namuose“, atidžiu paminklų ir muziejų lankymu, apžvalgos aikštele bažnyčios bokšte, Kalitos „rogutėmis“...

Merginos atkreipė dėmesį, kad „Anykščių vyno“ produkcija firminėje parduotuvėje brangi, o kelionei išleidusios tiek, kiek jau pakaktų kelio į netolimą svečią šalį bilietams, tuomet kai būna greiti ir pigūs pasiūlymai. Neseniai buvusios Druskininkuose, tad pažymėjo, kad Anykščiuose surado daugiau kultūros paveldo objektų ir lankytinų vietų, nei išgirtame kurorte prie Nemuno. Monika dar prisiminė mokyklos laikų nuotykį, kaip jiems, mokinukams iš Klaipėdos, keliaujant iš Anykščių į Rubikius, vos traukinukui išjudėjus iš stoties, vagonas nuslydo nuo bėgių, ir išvyka žlugo.

Žingeidžios studentės patikino, kad vasarą ir vėl atkeliaus į Anykščius – paklajoti kukurūzų labirinte ir mažuoju traukinuku nukeliauti iki didžiojo Rubikių ežero.