Antano Baranausko knygos – vėl kaip naujos

Iš restauratorių dirbtuvių į Muziejų grįžo 14 vyskupo Antano Baranausko bibliotekos knygų. Tai pirmieji restauruoti ar konservuoti leidiniai mūsų Muziejuje.

„Dar Muziejaus direktorė Teresė Mikeliūnaitė prieš kelis dešimtmečius svajojo, kad kada nors bus restauruotos knygos, priklausiusios Antanui Baranauskui ar kitiems Baranauskų šeimos nariams. Deja, rajoniniuose muziejuose saugomi leidiniai į knygų restauravimo programas dažniausiai nepatekdavo“, – sakė Muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Vida Zasienė. Tik šiemet toks anykštėnų siūlymas pagaliau sulaukė Lietuvos kultūros tarybos paramos.

Muziejuje yra vos trys dešimtys senų knygų, išleistų XVI–XIX a. ir priklausiusių Baranauskų šeimai, dauguma jų – su unikaliais įrašais. Šiemet kone pusė iš šių leidinių, tie, kurie iki šiol buvo prasčiausios būklės, tiesiog atgimė. Jie atsikratė per šimtmečius susikaupusių nešvarumų – ir matomų, ir plika akimi net nepastebimų. Su šiais leidiniais dirbusi restauratorė Aldona Nikienė ir jos talkininkės surinko ir specialiu japonišku popieriumi atkūrė suplyšusius puslapius, iš naujo įklijavo viršelius, kai kuriuose leidiniuose net atvėrė slaptaviečių su iki šiol nematytais įrašais.

Bene labiausiai sudilusios buvo A. Baranausko motinos Teklės Baranauskienės skaityta maldaknygė, išleista 1853 m., ir spaudos draudimo metus menantis 1868 m. laidos elementorius, išspausdintas „graždanka“ – lietuviški žodžiai rusiškomis raidėmis. Atskirų puslapių buvo telikę tik fragmentai, knygos buvo nebeatverčiamos.

Tarp restauruotų relikvijų seniausia yra 1595 m. laidos religinio turinio knyga. Jai restauratoriai net atkūrė odinius raištelius, kadaise juosusius viršelius ir paskui sunykusius. Seniausias leidinys su A. Baranausko autografu, liudijančiu jo nuosavybę, – tai 1701 m. išleistos Ovidijaus „Metamorfozės“. O ant Stanislavo Trembeckio poezijos tomelio, išleisto 1818 metais, savo įrašą 1852 metais paliko tuo metu dar 17-metis A. Baranauskas – Rumšiškių raštininkų mokyklos mokinys. Storiausioje ir sunkiausioje knygoje – Petro Skargos „Šventųjų gyvenimai“, išleistoje 1862 metais, – daugiau kaip 650 atnaujintų puslapių.

Kiekvienam unikaliam leidiniui buvo pagaminta ir individuali kartoninė dėžutė. Tokiomis sąlygomis nuo šiol laikomos knygos ateityje mažiau patirs kenksmingo poveikio. Restauruotus leidinius dabar galės tyrinėti mokslininkai, jie jau parūpo ir bibliofilams. Ypatingomis progomis Baranauskų šeimos knygos bus eksponuojamos parodose, jos bus pristatomos ir virtualiosiose ekspozicijose.

O dar keliolika A. Baranausko knygų, dešimtys Stanislovo Didžiulio asmeninės bibliotekos leidinių ir turtinga Antano Vienuolio biblioteka Anykščiuose tebelaukia restauratorių pagalbos.

VŽM informacija