Žemaitukų kinkiniai per Lietuvą jau darda į Kaziuką

Arklio muziejus tęsia tradiciją kasmet pavasario pradžioje organizuoti keliones su žemaitukais į Vilnių, į Kaziuko mugę.

Tai gera proga patiems prisiminti ir kitiems priminti, kaip pasikinkę žemaitukų žirgelius į vežimus anksčiau ūkininkai į turgų patraukdavo. Ūkininkams buvo labai svarbu ką nors iš savo ūkio parduoti, gauti pajamų, nukeliavus toliau savo apylinkės, susitikti su pažįstamais, pabendrauti ir pačiam ką nusipirkti. Kelionei buvo ruošiamasi kelias dienas: tvarkomi vežimai, pakinktai, kraunamos prekės, šukuojami ir būtinai pakaustomi žirgeliai. Kartu gera proga parodyti, kokie praktiški buvo mūsų prosenelių vežimai ir pakinktai skirtinguose etnografiniuose regionuose.

Šiais metais surėmę pečius vienam tikslui – populiarinti lietuviškus žemaitukų veislės žirgelius – Arklio muziejaus muziejininkai ir žemaitukų augintojai iš Žemaitijos tris dienas keliaus iš Rumšiškių į Vilnių ir Kaziuko mugėje prekiaus atsivežtais ūkininkų ir amatininkų produktais. Kelionėje dalyvaus keturi žemaitukų kinkiniai, kurių vadeliotojai – turintys daug patirties, o žirgeliai – išbandyti ne viename žygyje.

Pirmasis pasiruošė keliauti šio žygio į Kaziuko mugę sumanytojas, tarptautinių ir po Lietuvą kelionių su žemaitukais organizatorius ir dalyvis žemaitis iš Laukuvos Vaidotas Digaitis su žolininke Jadvyga Obrikiene iš Bijotų. Vaidotas ir Jadvyga važiuos poriniu vežimu, kurį paveldėjo iš garsaus Sūduvos rimoriaus Vinco Burčiko. Jie atstovauja Suvalkijai, nes žemaitukai Ceklis ir kumelė Žvelsa pakinkyti odiniais šorais. Ceklis buvo vienas iš dviejų žemaitukų, su kuriais Vaidotas apjojo Baltijos jūrą.

Antruoju vežimu – vežėčiomis su žemaituke Artiste, pakinkyta pavalkais su lanku, važiuoja Arklio muziejaus ekipažo nariai Mindaugas Karčemarskas ir vadeliotojas Vidmantas Banys. Muziejaus kinkinys būdingas Aukštaitijos regionui.

Gediminas Digaitis ir Greta Šalkauskaitė dardės su kurliandiška brika, į kurią pavalkais (kamantais), Šiaurės Žemaitijai būdingais pakinktais, pakinkytas žemaitukas Artis. Šis žirgelis sėkmingai atlaikė visus išbandymus kelionėje aplink Lietuvą.

Pernai Lietuvą apjoję raiteliai Marius Kleišmantas ir Remigijus Žiauberis šio pavasario kelionei taip pat pasirinko žemaitišką kurliandišką briką, į kurią žemaitukė Alyva pakinkyta su šorais – likusiai Žemaitijos daliai būdingais pakinktais. Kumelaitę Alyvą žygiui skyrė Kelmės rajono Ganyprovos kaimo ūkininkas Petras Vainauskas. P. Vainauskas augina daug žemaitukų. Juos naudoja, ne tik kelionių pramogoms ar šventėms, bet su žemaitukais nudirba ir žemės ūkio darbus, važiuoja į malūną ir parduotuvę. P. Vainausko ūkyje žemaitukai dirba kaip senajame kaime.

Visų keturių ekipažų žygis prasidės kovo 2 d. Rumšiškėse. Žygeiviai išvažiuos iš tos vietos, kur 1966 m. Pievelių kaimo teritorijoje buvo pradėtas kurti Liaudies buities muziejus. Apvažiavę visų Lietuvos etnografinių regionų sodybas, jie simboliškai paminės muziejaus įkūrimo 50-metį. Toliau žemaitukų kinkiniai judės pro Kapitoniškių kaimą, Davainonių miestelį, vakare ties Nemaitonių kaimu apsistos jaunų šeimininkų Lino ir Neringos „Karūnos sodyboje“.

Kitą dieną, kovo 3-ąją, kinkiniai pasieks vieną seniausių Lietuvoje Semeliškių miestelį, šiais metais minintį 740 metų įkūrimo sukaktį. Semeliškių seniūnijos centre bendruomenės pirmininkas Antanas Bielskis ir klebonas Gintautas Jančiauskas pasirūpino nakvyne keliauninkams parapijos namuose.

Kovo 4-ąją kinkiniai pro Daugirdiškes nuvažiuos į Užutrakio dvarą, aplankys žemaitukų augintoją ir žirgų sporto trenerę Laimą Martinavičienę – turistinių ir poilsinių kelionių su žemaitukais po gražias Trakų apylinkes organizatorę. Jos šilti draugiški santykiai su Arklio muziejumi užsimezgė dar tuomet, kai 2005 m. L. Martinavičienė organizavo jaunųjų raitelių žygį iš Trakų rajono Užutrakio dvaro į Arklio muziejų.

Kovo 5 dieną jau Vilniuje žemaitukų kinkiniai su vadeliotojais dalyvaus šventės parade ir apsistos Rotušės aikštėje.

Kaziukui atsivešime muziejaus audėjos Dalios Bernotaitės-Janušienės išaustų gūnių, keramikių Skaidrės Račkaitytės ir Ritos Vasiliauskienės švilpynių, Vidos Bilinkevičienės megztų pirštinių, Onutės ir Juozo Juodelių pintų krepšių, Aloyzo Janušio išdrožtų šaukštų ir padarytų inkilų.

Keliaudami į šventę, norime parodyti, kiek gyvasties kaimui suteiktų atgaivinti senieji papročiai ir skatinamas tradicinis kaimo žmogaus gyvenimo būdas. Svarbus tokio žygio tikslas – miesto vaikams ir tėveliams parodyti gražuolius žemaitukus ir paskatinti jaunimą, sugrįžtantį gyventi į kaimus, juos auginti.

Egidijus MUSTEIKIS

Skaidrės Račkaitytės nuotraukos