Raimondas Guobis. Karaliaus Mindaugo keliais

Žygeiviai didžiojoje Anykščių stoties aikštėje. Mano nuotrauka.

Vieną rugsėjo savaitgalį Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubo nariai surengė dviejų dienų dviračių žygį Anykščių krašte. Daugiau negu keturios dešimtys smagių, greitų dviratininkių bei dviratininkų keliavo Karaliaus Mindaugo ir pokario partizanų istorijos takais.

Rudeninio pasivažinėjimo dviračiais kryptį pasirinkti pagelbėjo klubo narys, buvęs Anykščių savanorių vadas, nūnai NATO energetinio saugumo centro Vilniuje vadas pulkininkas Gintaras Bagdonas. Šeštadienio rytą susirinkę bazėje – sodyboje „Ajerinė“ prie Rubikių ežero, be gaišos, kareivišku tempu, dviračiais pajudėjo Anykščių link. Stabtelėjo karaliaus Mindaugo laikų Saulės mūšio legenda pažymėtame Šiaulių kaime, aplankė Šeimyniškėlių – Vorutos piliakalnį, kur prisiminė kunigaikščių Lietuvą. Niūronyse apžiūrėjo žirgui – Lietuvos kario pagalbininkui skirtą Arklio muziejaus kampelį, kapinaitėse pagerbė 1945 metų birželį žuvusius Jono Biliūno-Žolyno būrio partizanus, prie kryžiaus šile prisiminė Antano Bagočiūno-Dūmo būrio kovotojų žūtį ir baisią išdavystę.

Pietūs Andrioniškio miestelio aikštėje buvo pagardinti istorijomis apie šį legendinį miestą, inžinierių Praną Markūną ir jo lėšomis pastatytą bažnyčią. Butkiškyje prisiminė ten 1949 metų spalio pabaigoje žuvusį Rytų Lietuvos Karaliaus Mindaugo srities vadą Antaną Slučką-Šarūną, jo bendražygius, Šimonių girios mūšį. Baltais šviesiųjų kalvų keliais pasiekė Palatavio piliakalnį – legendinį kalną, ant kurio stovėjusioje pilaitėje ar šalia karaliumi galėjo būti karūnuotas valdovas Mindaugas. Čia, šilo tyroje ūksmėje, nuskambėjo „Lietuva brangi“ ir valio mūsų tėvynei.

Klasikinis Ievos „šūvis“. Mano nuotrauka.

Plentas ir priešakinis vėjas, didieji šiltnamiai, Anykščiai, o po to – nelengva kelionė į kalnus. Su stabtelėjimu Burbiškyje, kopimu į apžvalgos bokštą Bijeikiuose, pasižvalgymu į rudens ir vakaro saulės nuauksintas salas, tolumoje snaudžiančius šilus, boluojančius bažnyčių bokštus. Vakare – gardusis Audronės plovas, dainos, pokalbiai.

Po ramių ilgų sekmadienio pusryčių dviratininkai vėl išriedėjo Anykščių link, lankė Laimės žiburiu vadinamą rašytojo Jono Biliūno kapą, Siauruko muziejų, gėrėjosi Stasio Petraškos akmens miltų paveikslais. Po to dar Puntuko akmuo, lajų takas ir vėl sugrįžimas į bazę prie Rubikių ežero. O jau iš ten įspūdžių kupini, malonaus nuovargio ir daugybės įspūdžių svaiginami – juk per dvi dienas dviračiais numynę apie 120 kilometrų, – išsiskirstė į namus.

Keliautojų klubo simbolis. Mano nuotrauka.

Pasak LKA keliautojų klubo, vienijančio daugiau nei tūkstantį narių, prezidento Rolando Lubio, klubas kasmet suorganizuoja apie pusšimtį įvairių kelionių, keliaujama vos ne kiekvieną savaitgalį. Dažniausiai dviračiais, tačiau juda ir autobusais, automobiliais, kopia į kalnus, keliauja pėsčiomis.

Kiekvienų metų pradžioje surengia įspūdžių vakarą, kuriame pasidalijama praėjusių metų džiaugsmais ir planuojami ateities žygiai.