Antano Baranausko rankraščių viešnagė

Rugsėjo 24-osios popietę ir vakarą užsukti prie Antano Baranausko klėtelės viliojo tik tą vienintelę dieną Anykščiuose veikusi unikali paroda. Pirmą kartą į istorinę Baranauskų sodybą buvo atgabenti ir viešai eksponuojami Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi paskutinieji Antano Baranausko kūriniai-autografai.

Ekspoziciniame stende buvo pateiktos šešios įrištos rankraščių knygos, kuriose jau antrą šimtmetį išlieka autentiškas Antano Baranausko braižas tekstuose, rašytuose iki pat mirties dienos.

Vienos dienos parodą Klėtelės gaubte tą šeštadienį buvo galima aplankyti nuo 16 iki 22 val. Rankraščius lankytojams kartu su muziejininkais pristatė Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovė dr. Inga Liepaitė.

A. Baranausko rankraščius XX a. 3-ajame dešimtmetyje ėmė saugoti kan. Juozas Tumas-Vaižgantas ir kartu su savo turtingu privačiu archyvu juos perdavė Kultūros muziejui Kaune. Nuo 1930 m. rankraščius saugojo Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka, kol 1950 m., uždarius universitetą Kaune, jos fondai buvo išdalyti kitoms valstybinėms institucijoms. Sutvarkyti dokumentai, tarp jų – ir A. Baranausko rankraščiai, tuomet pateko į dabartinę jų saugojimo vietą – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrių.

Čia dabar saugomas ir svarbiausias rankraštinis tuomečio Seinų vyskupo darbas – Šv. Rašto vertimas į lietuvių kalbą, tiesa, taip ir nebaigtas, nes mirtis vertėjo ranką sustabdė būtent ties šiuo rankraščiu. Dvi A. Baranausko rankraštinės knygos – Senojo ir Naujojo Testamentų tekstų vertimų knyga bei Psalmių vertimų knyga – 2015 m. buvo įtrauktos į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“. Lietuvos nacionalinį registrą.

Kitose rankraštinėse knygose, tik trumpam iš saugyklos atgabentose į Anykščius, – ne tik religiniai tekstai ar jų vertimai, bet ir A. Baranausko užrašytų giesmių rinkinys, kauptas kelis dešimtmečius – nuo 1857 iki 1901 metų, senatvėje kruopščiai Didžiojo anykštėno ranka perrašytas į specialiai tam brangiai įrištą, žalia oda aptrauktą ir paauksintą sąsiuvinį.

Rankraščius lankytojams pristačiusi ir Klėtelės šeimininke bei muziejininke trumpam tapusi dr. Inga Liepaitė po parodos pripažino, kad sulaukta išties labai didelio anykštėnų ir miesto svečių susidomėjimo. Nuo pirmųjų iki paskutiniųjų eksponavimo minučių vos spėta suktis – pasakoti, komentuoti, atsakyti į pačius įvairiausius klausimus ir priimti nuoširdžias padėkas už galimybę pamatyti neįkainojamos vertės rankraštinius dokumentus.

Iš viso tą vakarą Klėtelę aplankė ir unikalius rankraščius pamatė apie 250 anykštėnų ir miesto svečių. Iš pagarbos žymiausiam savo krašto asmeniui vyrai, eidami prie stendų, kėlė kepures, moterys žavėjosi gražia kaligrafiška vyskupo rašysena, o vaikai spėliojo, kiek gi galėtų sverti įspūdingo dydžio ir storumo (1528 p.) Biblijos vertimo rankraštis...

I. Liepaitės ir Š. Miškinio nuotraukos.