Po Anykščių geležinkelio stotį pasižvalgius

STOTIS

Anykščių geležinkelio stotis, statyta 1901 m., įsikūrusi Anykščių miesto šiaurinėje dalyje, prie siaurojo geležinkelio ruožo Rubikiai–Anykščiai–Panevėžys. Apsilankymą stotyje galima pavadinti ekskursija į praėjusį šimtmetį... Iki mūsų dienų beveik nepakitęs išliko visas stoties kompleksas: vandens bokštas, vandens kolonėlė, pagrindinis stoties pastatas, pakhauzas (prekių sandėlis), gyvenamieji namai, akmenimis grįsta prekių aikštė, metalinis tiltas per Šventąją, bėgiai, iešmai.

Nepriklausomybės laikais geležinkelio stotis buvo viena svarbiausių miestelio vietų. Pagrindinis susisiekimas iš Anykščių būdavo geležinkeliu. Iš Anykščių Siauruku į mokslus traukė ir Jonas Biliūnas, ir Antanas Vienuolis...

Kiekvieną dieną vakarais daugelis miestelio gyventojų pasivaikščiodami eidavo į geležinkelio stotį – ne vien tik palydėti ar sutikti traukinį, bet ir pasižmonėti. Anykštėnai apsirengdavo išeiginiais rūbais, moterys perone pardavinėdavo garuojančius didžkukulius, garvežys ūkdavo ant visų Anykščių, imdavo vandens. Tai būdavo šventė...

Minint 1930-uosius – Vytauto Didžiojo – metus geležinkelio stotyje anykštėnai pasodino 7 metų ąžuolą ir po šaknimis užkasė stiklinį butelį su laišku apie tuometinę Lietuvos padėtį, Anykščių geležinkelio stoties tarnautojų sąrašu bei sodinusiųjų parašais. Tas ąžuolas tebežaliuoja...

Specialistai pripažįsta, kad Anykščių geležinkelio stotis turi neabejotiną istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę.

STOTIES PASTATAS

Statytas 1901 m. Autentiški stoties pastato fasadai, stogo pakraščiai, langai, durys puošti drožiniais. Statybos technologija konstrukcija, apdailos detalės tipizuotos ir panašiai naudotos visame Rusijos geležinkelyje.

Pirmajame aukšte didžiausia ir pagrindinė patalpa – stoties laukiamasis, čia išlikęs kasos langelis. Abipus laukiamojo šliejosi kitos patalpos, skirtos tarnautojams, – raštinė, kabinetas, kasa, prekių kasa, budėtojo kambarys, ryšių skyrius, archyvas, sandėlis. Antrajame aukšte buvo įrengtas trijų kambarių butas.

Dabar stoties pastate muziejininkai bando atkurti Lietuvos Respublikos laikų stoties viršininko kabineto aplinką, pradėta rengti ekspozicija laukiamojoje salėje.

VANDENS BOKŠTAS

Anykščių geležinkelio stotyje išliko visa senoji vandentiekio sistema. Vanduo iš Šventosios buvo siurbliu pumpuojamas į vandens bokštą, iš kurio pildydavo Panevėžio link vykstančius garvežius, o Švenčionėlių link vykstančius garvežius pripildydavo iš vandens kolonos. 1957–1962 m. garo lokomotyvus pakeitus dyzeliniais, vandens bokštai nebeteko funkcinės reikšmės.

Lyginant su kitais vandentiekio bokštais, šis bokštas yra nedidelis, lakoniškos, racionalios architektūrinės kompozicijos.

Anykščių geležinkelio stotyje buvo ir veikiantis fontanas.

VANDENS KOLONĖLĖ

Tai ant betoninio pamato įtaisytas metalinis stovas su vamzdžiu vandeniui paduoti. Paskirtis – garvežius aprūpinti vandeniu. Kolonėlė stovi geležinkelio stoties teritorijos viduryje, tarp dviejų išsišakojusių bėgių linijų.

PREKIŲ SANDĖLIS (pakhauzas)

1999 m., minint Siauruko šimtmetį, buvusiame prekių sandėlyje pradėta kurti siaurojo geležinkelio istorijos ekspozicija. Jame du dešimtmečius buvo kaupiama nebenaudojama Siauruko įranga, ikonografija, dokumentai, paveikslai, riedmenys. Perkėlus eksponatus į kitas ekspozicijas, nuo 2022 m. pakhauze veikia baras „Reisas“.

PREKIŲ SANDĖLIS (edukacijos salė)

Rekonstruotame XX a. vidurio prekių sandėlyje 2019 m. įrengta edukacijos salė, kurioje pristatomos geležinkelininkų mokymo priemonės, stulbinančių dydžių įrangos pavyzdžiai, geležinkeliu gabenti kroviniai. Vaikai turi žaidimų kampelį, kuriame kaupiasi žaisliniai traukinukai, o istorinių kadrų mėgėjams įrengta kino salė. Atskiroje patalpoje veikia istorinių transporto priemonių ekspozicija, kurią parengė Muziejaus partneris asociacija „Retromobile“.

TILTAS

Plieninis kniedytų sijų tiltas pastatytas 1936 m. Iki jo šioje vietoje stovėjo senas medinis. Nuo tilto atsiveria Anykštos pakrantės bei vaizdinga Šventosios upė.

Tiltas yra 96 m ilgio, 4,5 m pločio, 12 m aukščio. Ant bėgių datos – 1900 ir 1905. Kaip skelbiama tiltų ir viadukų žinyne „Lietuvos geležinkeliai“ (1992, P. 11), dalis tilto buvo sumontuota nuo Merkio upės atkelto tilto santvaromis. Kadangi Merkio upe ėjo demarkacinė Lietuvos–Lenkijos linija, viena dalis tilto atiteko Lenkijai, kita – Lietuvai.

Tiltas per Antrąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas, atstatytas pokariu.

BĖGIAI

Pagaminti XIX a. pab.–XX a. pr. Rusijos, Vokietijos, Danijos gamyklose. Yra bėgių, datuojamų 1903, 1914, 1945 m. Galima rasti bėgių, senesnių ir už patį geležinkelį. Seniausias rastas užrašas – 1876 m. Dalis Anykščių stoties bėgių buvo pakeista pokariu.

IEŠMAI

Stotyje išlikusi senoji eismo valdymo sistema: iešmai, strėlės, prievažos. Kai kurie iešmai datuojami 1914–1915 m.