Dabar daug kas net nežino, kad bene pats populiariausias ir produktyviausias nuotykių bei fantastinės literatūros kūrėjas Lietuvoje buvo Justas Piliponis. Fantazijos ir gebėjimo savo magiškus vaizdinius išdėstyti raštu jam nestigo. Juk jo herojai lakiojo po artimą ir tolimą pasaulį, ryždavosi beprotiškiausiems žygiams, net kelionėms traukinuku.

Justas Piliponis (1907–1947) buvo baigęs šešias gimnazijos klases, mokėjo kelias užsienio kalbas, darbavosi miškininku įvairiose Lietuvos urėdijose. Vos dvidešimties ėmė spausdinti įvairius apsakymus periodiniuose leidiniuose, o 1928 metais pasirodė ir pirmasis romanas – sekdamas Žiuliu Vernu, sukūrė pusiau fantastinę istoriją „Kelionė aplink Lietuvą per 80 dienų“. Smagiai besidarbuodamas iki 1939-ųjų parašė 16 knygų, kurios buvo išleistos 28 tomais. Nepaprastas populiarumas. Literatūros žinovų buvo vadinamas lietuviškuoju Edgaru Beronzu. Sulaukė ypatingos šlovės ir finansinės sėkmės, kai kurių romanų honoraras buvo vertas neblogo namo mieste, tačiau pinigus lengva ranka dalydavo bičiuliams ar prauliodavo. Jo knygos buvo intensyviai skaitomos, tiesiog graibstomos, ėjo iš rankų į rankas.

Prisiminti J. Piliponį buvo puiki proga, mat Siauruko muziejun užsuko jo anūkė, panevėžietė Loreta, kuri papasakojo daug įdomybių apie įžymųjį senelį. Kuomet ne vienam pažįstamų užsimindavau apie šį rašytoją, vos ne visi tuoj paklausdavo, į kurią pasaulio šalį jis pasitraukė po karo, o mirė ar Amerikoje, ar Australijoje. Nors mirtis sunkiais pokario metais, besislapstantį nuo represijų – ypač sovietai širdo už romaną „Raudonosios komisarės meilė“ – 1947-aisiais rašytoją pakirto Lietuvoje, ir jis buvo palaidotas Kėdainių kapinėse.

Kaip reta linksma, sąmojinga moteris, gimtosios kalbos mokytoja, pripažino, kad labiausiai mėgsta Vinco Mykolaičio-Putino kūrybą, o savo senelio raštais taip pat žavisi.

Mes ir susipažinome, ir aš patyriau apie jos senelį tik tuomet, kuomet prabilau apie „Kelionėje aplink Lietuvą“ aprašomą iš Žiežmarių prasidėjusią kelionę, traukinio katastrofą „Kasagoruose“, prieš Bičionių stotelę. Kūrinyje į Siauruką herojai įlipa ties Surdegiu, o už Anykščių traukinys ritasi nuo stataus skardžio į Anykštos slėnį, o šaunuoliai keliautojai gerokai aplamdomi.

Scenų, vykstančių traukiniuose, apstu ir kituose J. Piliponio kūriniuose. Štai romane „Kaukuolė žalsvame čemodane“ didžios grumtynės vyksta traukinio vykstančio iš Astrachanės į Rostovą, vagone...