Literatūrinis festivalis

90-ąsias įkūrimo metines 2017-aisiais minėjęs A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus anykštėnams pasiūlė naują kultūros renginį – literatūrinį festivalį. Nuo balandžio iki lapkričio įvairiose Anykščių miesto erdvėse vyko festivalio „Rašytojų balsai iš A. Vienuolio verandos: klasika ir modernumas“ renginiai.

Kiekvieną vasaros ir rudens mėnesį festivalis pasiūlė įvairiais rakursais ir įvairiose miesto vietose pažvelgti į literatūrinę kūrybą ir jos atgarsius kituose menuose.

Lapkričio 26 d., lygiai 115 metų po A. Baranausko mirties, Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre vyko Muziejaus jubiliejinių metų literatūrinio festivalio „Rašytojų balsai iš A. Vienuolio verandos: klasika ir modernumas“ uždarymo renginys.

Čia buvo surengta kompozitoriaus, Nacionalinės premijos laureato Vidmanto Bartulio baladės styginių kvartetui ir baritonui „Sudie Jums, Anykščiai“ Antano Baranausko jaunystės tekstais pasaulinė premjera.

Specialiai šiai progai parašytąjį bei kitus kūrinius atliko Kauno styginių kvartetas ir solistas Giedrius Prunskus. Renginyje dalyvavo kompozitorius V. Bartulis ir muzikologė doc. dr. Vytautė Markeliūnienė.

Pasak Muziejaus direktoriaus Antano Verbicko, rengiant jubiliejinių metų renginių programą, iškart buvo sumanyta bent kartą su festivalio svečiais įžengti į Koplyčią, kad būtų prisimintas ir kitas jubiliejus: šiemet sukako 25-eri, kai šiame Anykščių pastate Muziejus pradėjo nuoseklią kultūrinę veiklą.

Koplyčios erdvei derančiam literatūriniam-muzikiniam akcentui iš pradžių buvo ketinta parengti atnaujintą kompozitoriaus Zigmo Aleksandravičiaus (1911–1965) simfoninės poemos „Anykščių šilelis“ koncertinį pristatymą. Tačiau šiam sumanymui nebuvo lemta toliau plėtotis – paaiškėjo, kad kone prieš 60 metų sukurtą kūrinį simfoniniam orkestrui prikelti naujam šiuolaikiškam gyvenimui yra per ilgai trunkantis ir brangus malonumas.

Muzikologei doc. dr. Vytautei Markeliūnienei patarus rinktis kitokį variantą, kompozitorius V. Bartulis pasiryžo per kelis mėnesius specialiai Muziejaus 90-mečiui parengti muzikinį kūrinį, skirtą mažesniam atlikėjų ratui. Po pristatymo Anykščiuose baladė „Sudie Jums, Anykščiai“, parašyta pagal A. Baranausko jaunystės tekstus, išliks Kauno styginių kvarteto repertuare ir toliau populiarins didįjį Anykštėną.

Spalio 4-ąją Muziejus tęsė šių jubiliejinių metų literatūrinį festivalį „Rašytojų balsai iš A. Vienuolio verandos: klasika ir modernumas“ ir lietuvių literatūros klasikos gerbėjus kvietė į popietę Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje.

„Ak, buvo visko...“ – šia dedikaciją rašytojai Ievai Simonaitytei anykštėnams pristatė jos autorė, režisierė ir atlikėja aktorė Virginija Kochanskytė.

Programoje per I. Simonaitytės kūrybą (ištraukas iš romano „Vilius Karalius“ bei apysakos „Pikčiurnienė“), jos gyvenimo faktus, prisiminimus skleidėsi netikėtas, nežinomas aistringos moters ir genialios rašytojos portretas.

Pasak V. Kochanskytės, I. Simonaitytė (1897–1978) savo kūryba, regis, mums sako: gyvenimas nuostabus, jei moki jį mylėti, džiaugtis visu, kas gyva. Ir jei su meile įsijungi į gimtojo krašto gaivinančios jėgos lauką, tai tik tada ir gali išaugti amžinai žaliuojantis kūrybos medis.

Už šią programą, sukurtą rašytojos 120-mečiui, aktorė buvo apdovanota I. Simonaitytės literatūrine premija.

Literatūrinio festivalio „Rašytojų balsai iš A. Vienuolio verandos: klasika ir modernumas“ liepos mėnesio vakaras, atveriantis Anykščių miesto šventės savaitgalį, buvo skirtas Muziejaus 90-mečiui.

Liepos 20 d. prie A. Baranausko klėtelės parodyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Noktiurnas Gimtinei“. Dalyvavo aktorė Dalia Michelevičiūtė, solistė Milda Baronaitė ir pianistė Vaida Balčiūnienė.

Plačiau apie festivalio vakarą ir kitus Miesto šventės renginius...

Literatūrinio festivalio „Rašytojų balsai iš A. Vienuolio verandos: klasika ir modernumas“ šventinis Antaninių vakaras šiemet buvo skirtas Muziejaus 90-mečiui.

Birželio 13 d. iškilmingame Muziejaus jubiliejaus vakare – Muziejaus įkūrėjo Antano Vienuolio mėgta literatūros ir muzikos programa „Menu akimirką žavingą“, kurią šventės dalyviams pateikė solistas, projekto „Triumfo arka“ auksinio balso laimėtojas ir tarptautinių konkursų laureatas Liudas Mikalauskas, aktorė, renginių režisierė Virginija Kochanskytė ir pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Audronė Juozauskaitė.

Plačiau apie Antaninių vakarą...

Gegužės 27–28 dienomis Anykščiuose – literatūrinio festivalio „Rašytojų balsai iš A. Vienuolio verandos: klasika ir modernumas“ savaitgalis.

Gegužės 27 d., šeštadienį, 19 val. prie A. Baranausko klėtelės – Česlovo  Stonio  kompozicija „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius  Širvys – eilėse,  dainose,  prisiminimuose).

Pasakoja Č. Stonys:

„Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas,velnioniškai vienas“.

Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko.

Kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ dėliojau kaip mozaiką iš jo paties ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų. Čia skambės Poeto kaimynų, draugų ir... nedraugų mintys apie jį ir jo poeziją. Čia dainuosime jo tekstais sukurtas dainas.

Sunku patikėti, bet buvo ir tokių, kurie ne tik mokė Poetą, kaip rašyti eilėraščius, bet ir įsakmiai nurodinėjo, apie ką rašyti.

Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo, nuo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, bėgo į jūrą, bėgo į absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija, ir Poetas išliko mūsų širdyse.

Ateikite ne į literatūrinį vakarą, ne į susitikimą su aktoriais. Ateikit į svečius pas Paulių Širvį. Jo namų durys visiems buvo atviros. Šį vakarą Jis atvers Jums savo Širdį.“

Dalyvauja aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir operos solistas Pranas Zaremba.

Gegužės 28 d., sekmadienį, 12 val. Anykščių Šv. Mato bažnyčioje – literatūrinė Č. Stonio kompozicija „Tebūnie Dievo valia“, skirta šviesiam arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimui.

Pasakoja Č. Stonys:

„Meilės, Atlaidumo, Tikėjimo, Vilties, Šviesos ir Tiesos skleidėjas – toks buvo Arkivyskupas Teofilius Matulionis.

Kankinys. Kalinys ir tremtinys. Caro žandarų persekiotas. Lenino bolševikų kankintas. Sovietinės Lietuvos čekistų nužudytas. Visą gyvenimą laužytas ir niekada nepalūžęs. Nemarus mirtingasis.

Prie Jo karsto 1962 metų rugpjūčio 20-ą dieną buvo pasakyti tokie žodžiai: „Pavergtoji Lietuva neteko amžinąjį atilsį arkivyskupo Matulionio. Tai vienas tų asmenų, kurio kapas neabejotinai telks apie save gyvuosius. Tai Dievo žmogus, kurių taip stokoja dabarties gyvenimas. Anot amerikiečių generolo Bradley: „Mes turime per daug mokslininkų ir per mažai Dievo žmonių. Mes perskrodėme atomo paslaptį, bet atmetėm Kristaus pamokslą nuo kalno.“

Arkivyskupas Teofilius Matulionis visuose gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose kantriai nešė savo kryžių, nuolat kartodamas: „Fiat voluntas Dei – Tebūnie Dievo valia“.

Popiežius Pijus XI pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Kaip skaudu būtų, jeigu kada nors išgirstume tokius žodžius: „Apgailėtina ta tauta, kuri užmiršta savo didvyrius“.

Neleiskime,kad taip atsitiktų. Ateikime, susirinkime ir visi drauge prisiminkime tą Didį Žmogų.

Aktoriai Saulius Sipaitis, Česlovas Stonys ir operos solistas Pranas Zaremba primins erškėčiuotą Arkivyskupo, o tuo pačiu ir visos Lietuvos kelią, skaitys eiles, giedos giesmes, dainuos tremtinių ir partizanų dainas.

Viena maža mergaitė apie savo tėvelį taip pasakė: „Mano tėvelis žinojo, bet paskiau užmiršo prisiminti“.

Prisiminkime. Neužmirškime prisiminti!“

Festivalio startą balandžio 7-ąją rašytojo A. Vienuolio namuose paskelbė pirmieji Muziejaus svečiai – broliai rašytojas Saulius Šaltenis ir dailininkas Arvydas Šaltenis.

Jie buvo įsukti į „Laiko dialogus“: diskutavo ne tik tarpusavyje, bet ir su savo tėvu rašytoju Rapolu Šalteniu, prabilusiu archyviniuose vaizdo įrašuose.

A. Vienuolio 135-ųjų gimimo metinių proga istorinėje Baranauskų ir Žukauskų sodyboje šios giminės palikuoniai pasodino vyšnaitę.