Patį lietingiausią šių metų rugpjūčio sekmadienį Siauruko muziejuje ir, žinoma, tautiniame-patriotiniame kabinete lankėsi vasarą Lietuvoje atostogavusi buvusi Australijos lietuvių bendruomenės prezidentė Sigita Gailiūnaitė, atvykusi iš Kanberos.

Šiemet beveik tris mėnesius, beveik visą vasarą, praleidusi Lietuvoje. Jau „pensijoje“, ir nėra čia ko gėdytis ar vaidinti jaunystę...

Tikėjimas?.. Gal vertėtų visiems lietuviams sugrįžti į tėvynę Lietuvą ir savo sumanumu, darbštumu kurti čia išsvajotąją žemę, žemiškąjį rojų?

Lietuva laisva, bet mūsų jau toks amžius, kad kažką ypatingo vargu ar gebėtume nuveikti. Be to, susieja jau veik neišardomi ryšiai su Žaliuoju žemynu, kur ir giminės, ir bičiuliai, ir brangios vietos. Ar lietuviams nėra keista ir kvailoka taip išsiblaškyti, juk metams bėgant ten neteksite paties brangiausio dalyko – lietuviškumo? Antroji, trečioji karta jau nebekalbės gražiausia ir tobuliausia pasaulio kalba – lietuviškai. Tik prisimins, ir tai ne kiekvienas, kad jie yra lietuvių kilmės australai. Tik tiek, tik tiek. Bet juk tai ne vis vien, vis vien...

Albertas Žvirblis iš Butėnų kaimo, mūsų kaimyno dėdė, po karo pasitraukęs į Vakarus, iki pat mirties taip ir pragyveno Australijoje.

Rita Baltušytė, mūsų butėnietiškos kilmės sodriažodžio rašytojo Juozo Baltušio dukra, taip pat Australijoje. Ten daug metų gyveno ir į tik į nepriklausomą gyvenimą žengiančią Lietuvą sugrįžo, daug švietimo srityje nuveikė Nijolė Bižys.

Taip sakant, visai nemažai prisirinktų bičiulių Australijoje, nors pats artimiausias, atrodytų, rašytojas Pulgis Andriušis, kuris apie lietuvių gyvenimą tame krašte surašė neploną linksmų istorijų knygą.