Raimondas Guobis. Istorinė vėliava ir buvę bendrapiliečiai...

Štai jie, mano bičiuliai Jekaterina Krol ir Andrejus Baraško iš Baltarusijos, prie istorinės mūsų valstybės vėliavos besifotografuojantys. Mano nuotrauka.

Niekada nepamiršiu tų žavingų žmonių – jaunų ir džiaugsmingų žurnalistų iš Baltarusijos interneto portalo holiday.by. Manau, kad jie – Jekaterina Krol ir Andrejus Baraško – buvo pirmieji tos artimos šalies žiniasklaidos atstovai, kurie užsuko į mūsų muziejų. Džiugiai ir didžiai domėjosi, žavėjosi, vaikščiojo, rašė, filmavo, fotografavo.

„Ir mūsų buvo panaši vėliava“, – su liūdesio gaidele pratarė, žvelgdami į mūsų istorinę valstybės vėliavą – raudoname dugne šuoliuojantį baltą raitelį Vytį. Pasikeitė politika ir į šlovingą praeitį besigręžianti Baltarusija vėl sugrįžo prie sovietiniu atspalviu dvelkiančių socialistinių vertybių. Ir tauriojo raitelio vėliavą iškeitė į kuklesniais simboliais išpuoštą.

Ką gi darysi, vis vien laisvas raitelis jaunose širdyse – dirbti, stengtis vardan tėvynės reikia. Pasistengė – interneto puslapyje straipsnis puikiausias „Anykščiai – miestas, kur gyvena angelai, gamina lietuvišką vyną ir siūlo svečiams pasivaikščioti medžių viršūnėmis“ pasirodė. Tekstų labai saikingai, svarbiausius dalykus akcentuojant, plius net 82 nuotraukos. Puikiai padirbėjote, bičiuliai. Jau po savaitės sulaukėme muziejuje šeimynėlės iš Minsko, o jaunas vyriškis iškart pareiškė, kad atvyko čia, minėtą straipsnį paskaitę...

Pasak Jekaterinos ir Andrejaus, apie Lietuvą iki tol buvo rašyta nedaug, daugiausia apie vizas bei kitokius reikalus, keliaujant pas mus, bet redakcija nutarė atsigręžti į artimiausią Vakarų kaimynę. Juk kasmet vykti į Lietuvą išduodama apie 800 000 vizų, kai kas mūsų šalį naudoja kaip „trampliną“ lengviau pasiekti dar tolimesnius Vakarus. Redakcija parengė ir į interneto erdves paleido ciklą straipsnių „Uroki litovskogo“ („Lietuviškos pamokos“).

Mūsų pokalbis buvo betarpiškas ir nuoširdus. Sužinojau, kad interneto portale holiday.by darbuojasi 15 žmonių, iš kurių vos trys yra rašantys žurnalistai, o visi kiti – techniniai darbuotojai ir projektų vadovai.

Jekaterinai ir Andrejui ypač patikę Nidoje (žinoma), buvę ir Palangoje, Trakuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Druskininkuose, na, ir Anykščiuose. Visada smagu kalbėtis su mergina. Gyvenimo smulkmenų neklausiau, bet sužinojau, kad ji portale darbuojasi jau treji metai. Lietuvoje jai tiesiog negali nepatikti – motina lietuvė. Ji pati gimusi jau Minske. Darbas smagus. O laisvalaikis? Na, ji jo net neturinti, jo net nereikia, nes darbas beprotiškai įdomus... Na, ir šefas dykinėti neleidžia. Čia pašnekovė ir nusijuokia. Jaučiu, kad jai tikrai smagu. Darbuojasi ir be atostogų, nes dar bus gyvenime laiko papramogauti.

Andrejus vikriai žirkliavo tarp bėgių, sukinėjosi aplink vagonus, riedmenų paviljone, spragsėjo fotoaparatu. Rodosi, pasvertai ir saikingai. O reportažas buvo iš tiesų puikus. Baltarusiai portalo holiday.by skaitytojai tikrai suprato, kad Lietuva ir Anykščiai yra JĖGA.