Rugsėjis – lietuvių ir latvių istorinės bičiulystės mėnuo.

1865 m. rugsėjo 11 d. gimė neabejotinai įžymiausias latvių poetas Janis Rainis, kurio vardą mūsų kaimynai kaskart taria taip pat pagarbiai, kaip mes, lietuviai, – Antano Baranausko.

O rugsėjo 22-oji minima kaip Saulės mūšio ir Baltų vienybės diena, prisimenant tik dvi išlikusias baltų tautas, lietuvius ir latvius.

Latvija žymiesiems anykštėnams išlieka kaip kraštas, kuriame semtasi išsilavinimo ir gyvenimo patirties. Vidurinį mokslą dabartiniuose Latvijos miestuose įgijo rašytojai: Jonas Biliūnas ir Antanas Žukauskas-Vienuolis – Liepojoje, Didžiulių šeimos vaikai – Jelgavoje, kur jų motina Liudvika Didžiulienė-Žmona visą dešimtmetį, 1896-1907 m., laikė lietuvių gimnazistų bendrabutį ir ugdė jaunimą tautine dvasia.

Rugsėjo mėnesio eksponatas – Antano Žukausko gimnazisto kepurė, XIX ir XX a. sandūroje parvežta iš Liepojos į gimtinę, paskui likusi jo namuose tarp branginamų ir prisiminimus žadinančių daiktų, o dabar eksponuojama Rašytojo Antano Vienuolio memorialinio namo-muziejaus pirmajame aukšte kaip anykštėno mokslo metų Latvijoje liudininkė.

Paskutinį rugsėjo šeštadienį Anykščių Siaurukas pasitinka 113-ąjį gimtadienį ir atveria duris visiems anykštėnams – rugsėjo 29-ąją ekskursija po Siauruko muziejų bus nemokama.

Šio unikalaus technikos paveldo metus pradedame skaičiuoti nuo 1899 m. rugsėjo 29 d., kai pirmasis garvežys naujais bėgiais pro Anykščius Panevėžio link nutempė pirmąjį krovininį sąstatą.

Džiaugdamiesi išlikusiu Siauruku ir šia solidžia jo sukaktimi, Anykščių muziejininkai šį rudenišką šeštadienį nuo 9 iki 18 val. skelbia Atvirų durų diena ir kviečia pakeliauti Siauruko istorijos vingiais, nemokamai apsilankyti Anykščių geležinkelio stotyje įsikūrusiame Siauruko muziejuje.

Muziejaus ekspozicijose – „Škoda“ gamykloje pagamintas garvežys „Kukuška“ bei kiti siaurojo geležinkelio riedmenys, įvairios ryšio bei signalizavimo priemonės. Stotyje − tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinetas. Galėsite išbandyti ir veikiančius eksponatus: rankinę dreziną bei triratį ant bėgių.

Plačiau apie sumanymą – tel. 8 613 12 282.

VŽM informacija

Rugsėjo 17 dieną, praėjus beveik 115 metų, viename Kauno senamiesčio name vėl atgijo vyskupo ir poeto, kalbininko ir matematiko Antano Baranausko mintys, jausmai, prisiminimai. Muziejaus kultūros vakaras „Reminiscencijos: Kaunas, Rotušės aikštė 10“ buvo surengtas ten, kur paties A. Baranausko gyventa 1884–1897 metais.

Muziejininkams talkinę Kauno valstybinio dramos teatro aktoriai, suburti ir vedami Istorijos Gido (akt. Egidijus Stancikas), tą vakarą įgarsino autentiškuosius tekstus ir literatūrines rašytojo Rimanto Vanago interpretacijas – muziejininkės Rasos Bražėnaitės literatūrinę kompoziciją.

Jie vedžiojo kauniečius Antano Baranausko (akt. Albinas Budnikas) atminties takais, primindami jaunuolį į poeto kelią atvedusią, bet anksti mirusią Karoliną Praniauskaitę (akt. Inga Mikutavičiūtė), tremtyje žuvusį jo jaunų dienų draugą kunigą poetą Klemensą Kairį (akt. Mindaugas Jankauskas) bei šiame name jau apsigyvenusio vyskupo bičiulį dvasininką ir filosofą Aleksandrą Dambrauską-Jakštą (akt. Saulius Čiučelis).

Tarp aktorių dialogų kaskart įsiterpdavo Anykščių moterų giesmininkių giesmės ir dainos – A. Baranausko sukurtos ar jį gyvenimo keliu lydėjusios.

Keliaujant prisiminimų takais, įsiklausant į dvasininko mintyse iškylančius dialogus su anksti mirusiais bičiuliais, aiškėjo priežastys, kodėl jautrus „Anykščių šilelio“ autorius paskui nutolo nuo poezijos, užsisklendė dogmų ir mokslinių ieškojimų pasaulyje, verčiau domėjosi skaičių teorija, nei dailiuoju žodžiu. Būtent šiame name A. Baranauskas, jau tituluotas pirmuoju lietuvių kilmės matematiku, parinko daug iki šiol kasdieniškais laikomų lietuviškų matematikos terminų – iš šio namo pasklido jo žodžiai: „trikampis“, „dalyba“, „kvadratas“...

Šiame Kauno name iki 1897-ųjų stovėjo baldų komplektas – stalas, sofa ir du foteliai, drožinėti ir apvilkti dirbtine oda, dabar saugomi Vyskupo klėtelės ekspozicijoje.

Daugiau nei po šimtmečio du foteliai ir staliukas rugsėjo 17-ąją vėl nukeliavo į A. Baranausko namus Kaune, kad sustiprintų atgijusius XIX a. pabaigos jausmus vienoje antrojo aukšto menėje.

Dabar šiame Kauno senamiesčio pastate veikiančio restorano „Medžiotojų užeiga“ direktorius Ričardas Mačiulaitis su malonumu pasitiko žinią apie pastato istorinę vertę turtinančias sąsajas su poetu ir vyskupu A. Baranausku. Iki šiol jas liudijo tik 1973 m. prie šio namo pritvirtinta atminimo lenta su lakonišku įrašu, dabar primins ir buvusio šių namų gyventojo asmenybės bruožų bei tuometinės veiklos atspindžiai.

VŽM informacija

Savo veiklą tęsianti ir antruosius mokslo metus Muziejuje nuo rugsėjo pradedanti MM – MUZIEJAUS MOKYKLA vėl buria Anykščių moksleivius ir šiemet siūlo keturias mokymo programas, skirtas penkioms amžiaus grupėms.

Nuo rugsėjo 7 iki 24 d. moksleivių laukia Gidų kursai, Vaizdo metraštininkų programa, dvi Rankdarbių mokyklėlės ir Audimo mokykla.

Plačiau apie Muziejaus mokyklos programą – šiame jos puslapyje.

VŽM informacija

Rugsėjo 1-osios šventėje Anykščių miesto centre, A. Baranausko aikštėje, Muziejus moksleiviams parodė savo įdomybes ir naujienas.

Renginio metu Anykščių krašto muziejų informaciją skleidė, Muziejaus leidinius pristatė ir pažinti gimtinę skatino Muziejaus infobusas – Anykščių turistinės informacijos langas. Savo austus tautinius raštus A. Baranausko aikštėje parodė jaunosios audėjos – Arklio muziejuje Niūronyse veikiančios Muziejaus mokyklos auklėtinės. Čia pat buvo patiestas ir išbandytas vienas iš naujųjų Muziejaus žaidimų, skatinantis lenktyniauti ir taip pažinti Anykščių šilelio gamtą. Su kitais naujais žaidimais anykštėnai moksleiviai susipažins, lankydamiesi Muziejuje.

VŽM informacija

Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus paroda „Reminiscencijos: Kaunas, Rotušės a. 10“ savivaldybių muziejų parodų mugėje

A. Baranausko namai, Rotušės a. 10, Kaunas

2012 m. rugsėjo 17 d.

Atidarymas: 2012 m. rugsėjo 17 d. 17.30 val.

Rugsėjo 17 d., 17.30 val. A. Baranausko kraštiečiai anykštėnai kviečia į „dvasios puotą“ A. Baranausko namuose, Rotušės a. 10, – kartu su Kauno dramos teatro aktoriais bei A. Baranausko giesmių giedotojomis atgaivinti šių namų atmintį, bent vienai dienai prikelti nutolusio laiko prisiminimus.

1866 m. pradžioje Antanas Baranauskas, svetur praleidęs 8 metus, grįžta iš Peterburgo į Lietuvą. Grįžta tuo metu, kai Lietuva nusiaubta 1863 m. sukilimo malšintojų, kai tremtyje kankinasi sukilimo dalyviai jo broliai Jonas ir Anupras, kai širdyje atsivėrusi tuštuma, nes sukilime žuvęs artimas jaunų dienų bičiulis kunigas Klemensas Kairys, mirusi į poeto kelią jaunystėje atvedusi Karolina Praniauskaitė... Viskas likę tik prisiminimuose...

1866 m. sausio 24 d. A. Baranauskas paskiriamas Kauno katedros vikaru, o nuo gruodžio 22-osios – teologijos dėstytoju Kauno kunigų seminarijoje. Jam pirmajam teko ne tik skaityti pamokslų sakymo teoriją lietuviškai, bet ir dėstyti lietuvių kalbą, sudarinėti lietuviškus gramatikos terminus...

Ir praeities atsiminimai, ir įžvalgos apie pamokslų prasmingumą, ir matematiniai atradimai, išdėstyti šio laikotarpio laiškuose profesoriui J. Baudoin de Courtenay, A. Baranauską lankydavo jo namuose Rotušės a. 10, kur A. Baranauskas gyveno 1884-1897 m., – gal žvelgiant pro langus į kiemą, o gal sėdint odiniame fotelyje, kuris dabar stovi senojoje Baranauskų klėtelėje Anykščiuose. Iki dabar išlikęs Kauno laikotarpį menantis baldų komplektas – stalas, sofa ir du foteliai, poeto brolio Jono parsivežti iš Kauno 1897 metais, A. Baranauskui kraustantis į Seinus, ir iki 1924 m. stovėję Baranauskų „stancijoje“. Tik rugsėjo 17-osios vieno vakaro parodoje šiuos fotelius ir stalą daugiau nei po šimtmečio vėl bus galima išvysti Kaune, A. Baranausko namuose.

Suomių rašytoja Maila Talvio taip prisiminė apsilankymą A. Baranausko namuose 1894 m.: „Nuėjome pasveikinti lietuvių kalbos tyrinėtoją vyskupą Baranauską. Šis vyras buvo išvaizdus, taip pat ir jo namai smarkiai skyrėsi nuo kitų namų. Vyskupas priėmė labai draugiškai, šventiškoje savo bibliotekoje pavaišino arbata ir dainavo savo paties sukurtas ir subalansuotas lietuviškas dainas“.

Apie namų jaukumą kalba ir Aleksandras Dambrauskas-Jakštas: „Po maloningo pasivaikščiojimo Baranauskas kviesdavo pas save arbatos atsigerti. Ji šiaip jau būdavo paprasta, bet sujungta su dvasios puota (...). A. Baranauskas atsinešdavo pasiskaityti (...) Skaitydavo jis gražiai, gyvai iškeldamas aikštėn kiekvieną autoriaus mintį“.

VŽM informacija

2012 09 17 savivaldybių muziejų parodų mugėje Kaune, A. Baranausko namuose (Rotušės a. 10, Kaunas) vienos dienos paroda „Reminiscencijos: Rotušės a. 10, Kaunas“ – originalūs vyskupo A. Barnausko baldai.

2012 07 21-2012 09 30 A. Baranausko klėtelės gaubte (A. Vienuolio g. 4, Anykščiai)  kun. Nerijaus Papirčio fotografijų paroda „...ilgai krūtinėj šilelis kvėpuoja (A. Baranauskas)“.