Ukrainos rašytojas keliavo partizanų atminties takais

Muziejus tęsė 2017 m. prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyveno ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupė Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų Vasilis Škliaras.

Literatūros kūrėjo viešnagę organizavo Anykščių rajono Garbės ambasadorius Kijeve (Ukraina) verslininkas Virginijus Strolia. Atkreipęs dėmesį, kad rašytojo išskirtinė dėmesio sritis – XX a. vidurio partizaninės kovos ir sovietinės represijos, jis pasiūlė V. Škliarui, dar niekuomet nebuvusiam Lietuvoje, susipažinti su šia tematika Anykščių krašte.

Šio rašytojo patriotiniai nuotykių romanai, paremti tikrais įvykiais ir prisiminimais, Ukrainoje leidžiami gausiais pakartotiniais tiražais. Pavyzdžiui, romanas „Raktas“, parašytas 1998 m., per dešimtmetį buvo išleistas 12 kartų, išverstas į kelias Europos šalių kalbas.

Kartu su žmona Valentina, įrašinėjančia pokalbių mintis, svečiuodamasis Anykščiuose, V. Škliaras pirmiausiai ieškojo gyvųjų liudininkų. Aplankęs seniausią Anykščių krašte gyvenantį buvusį partizaną ir politinį kalinį 98 metų Joną Svilainį-Liūtą, jis išgirdo unikalią išdavystės istoriją, privertusią rašytoją suklusti ir fiksuoti kiekvieną išgirstą žodį.

Svečias susitiko su anykštėnų politinių kalinių ir tremtinių bendruomene, svečiavosi pas jos metraštininką Bronių Tvarkūną Meldučių kaime. Išvykoje Kaune jį priėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, savo patirtis pasakojo rašytojo Stanislovo Abromavičiaus suburti tremties vaikai. Lankydamasis Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke Ukmergės rajone, rašytojas bendravo su pokario kovų dalyviais, atvykusiais į Aukštaitiją iš visos Lietuvos, stebėjo lietuviams įprastas partizanų pagerbimo iškilmes, iškart lygindamas jas su Ukrainoje matytais renginiais.

V. Škliaras apžiūrėjo partizanų bunkerių liekanas Butkiškyje šalia Andrioniškio ir Šimonių girioje, kur klausėsi istoriko Gintaro Vaičiūno pasakojimų apie partizanų kasdienybę ir jų lemtį po virtinės išdavysčių. Su partizaninio judėjimo legenda Jonu Kadžioniu-Bėda rašytojas susitiko ir bendravo prie atkurto jo bunkerio Dabužių miške, su tremtyje gimusiu Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu kalbėjosi ne tik prie darbo stalo savivaldybėje, bet ir prie Puntuko, kur stebėjo S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio pagerbimo iškilmes.

Svečias domėjosi ne tik nacionalinio išsivadavimo kovos ypatybėmis, bet ir partizanų buitimi, pabandė suprasti lietuvių partizanų ir tremtinių dainų turinį.