Raimondas Guobis. Parkeris, primirštas rašančio viršininko ginklas

Puikusis parkeris su aštria plunksna – jau ne svarbiausias šių laikų rašto darbininko ginklas... Mano nuotrauka.

Parkeris su „Dausuvos“ ženklu ant mano stalo... Jau palengva nykstantys rankraščiai, tačiau aš dar daug ką rašau želiniu rašikliu, tušinuku, parkeriu ar net pieštuku – kaip neseniai susitikęs su vienu iš garsios Svėdasų krašto Kunigiškių kaimo giminės palikuoniu, nūnai gyvenančiu Vilniuje sociologu Arvydu Matulioniu.

Parkerio kelias į gyvenimą per pradinę mokyklą. Tenai dar buvo rašymas, ir dažnai rankos buvo rašaluotos, mat parkerių rašalo įsiurbimo sistemos buvo netobulos – juk pats parkeris labai jau pigus, mokyklinis. Tad mokinį galėdavai pažinti ir iš rašaluotų rankų.

Ką parašiau, parašiau... Mano nuotrauka.

Buvo tokia pamoka – rašymas, kartu su dailyraščiu. Ten dar naudodavome plunksnakočius su į juos įspaustomis plunksnomis. Neatsargiai, smagiau plunksną padažius į rašalą, taip nesmagiai ant lapo tarsi bomba krisdavo juodas lašas ir ištikšdavo į paslaptingą juodulį. Jo galutinis kontūras išryškėdavo po žaibiško bandymo nors kiek jį nukenksminti, „sprogimo“ vietą uždėjus sugeriamojo popieriaus lapu. Juodulys sugautas. Pamoka išmokta.

Pirmiausia rašydavome lazdutes, brūkšniukus, kabliukus, o tik paskui – ir lietuviškos gramatikos jungtimis aprūpintas raides. Norėjosi rašyti gražiai. Norėjosi tas raides tiesiog išpiešti. Ypač po to, kai teko susipažinti su senosiomis mūsų krašto bažnyčių metrikų knygomis iš XVIII–XIX ar net XVII amžių. Ten tai grožis neregėtas, su kokia meile, pasimėgavimu kai kurie iš tų senovės raštininkų rašydavo. Rašto piešinys pavirsdavo tikriausiu meno kūriniu.

Imli ir išmani kompiuterio klaviatūra. Mano nuotrauka.

Kuomet užrašinėdavau senolių-mokovų liudijimus apie praėjusį pasaulį, taip pat stengdavausi vieną kitą raidę meniškai susukti, kad būtų gražiau. Ir tikrai gražiau pasidarydavo, kai kurie užrašai labai meniški paliko. Gražiai stengdavausi ir savo raštų rankraščius suraityti, jų buvo labai daug, kol pagaliau beveik viską ėmiau rašyti kompiuteriu, tarsi atkaklus genelis stuksenti, valandų valandas belsti į raidžių mygtukėlius klaviatūroje.

Rankraščių nebebus?.. Bet gal dar bus, nes mano arsenale – pats tikriausias ginklas, metų virsmų proga iš Didžiosios Britanijos atgabentas vardinis parkeris, brangaus žmogaus brangi dovana. Taurus, gelsvai sidabriškai žvilgantis įrankis iš „Charlot Big“ serijos, su išgraviruotais „Dausuvos“ simboliais, kad tik rašyčiau...