2014-ieji, liepos 26-oji: gyvasis Anykščių krašto muziejus Senamiestyje

Gyvojo muziejaus ekspozicijoje – ir naujausias Muziejaus eksponatas pašto karieta (diližanas), ką tik įveikusi 800 kilometrų kelionę senuoju pašto traktu į Varšuvą.

Vieną vasaros dieną Anykščių senamiestyje savo amatų ir kaimo buities ekspoziciją atvėrė Arklio muziejus, Vorutos pilėnai kvietė pasigrožėti piliavietės radiniais, pašaudyti iš lanko, paragauti ant laužo virtos arbatos ar žuvienės. Literatūrinėje muziejaus saloje buvo galima pažaisti edukacinius žaidimus, pabandyti rašyti žąsies plunksna ar rašomąja mašinėle, surinkti dėlionę su Antano Baranausko klėtelės atvaizdu.

Senamiestyje įrengtame knygynėlyje muziejininkai ne tik pasiūlė įsigyti Anykščių krašto spaudinių, bet ir kvietė pažvelgti į miesto pastatų maketus, pavartyti senus albumus, pasidalyti prisiminimais. Siauruko muziejaus eksponatai ir gyvas stoties viršininkas kvietė išbandyti siaurojo geležinkelio malonumus.

Kartu su Muziejaus ekspozicijomis tądien prisistatė ir kiti Anykščių krašto muziejininkai. Senosios mokyklos klasę aikštėje atidarė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, nuolat veikiantis Kunigiškių kaime. Į Anykščius tądien persikėlė ir dalis Miško muziejaus, veikiančio Troškūnų girininkijoje, eksponatų. Muziejuje po atviru dangumi buvo eksponuojama dalis dailės pedagogo Arūno Vilkončiaus radijo aparatų kolekcijos.

Vartai į Senamiesčio kiemą, kuriame draugiškai sugyveno miškininkai, pilėnai ir kaimo amatininkai. Ekspozicijos, pramogų vieta ir laužas Anykščių senamiestyje. Svarbiausia Vorutos pilėnų pramoga – šaudymas iš lanko. Arklio muziejaus amatininkai pamokė, kaip vyti pančius. Per šventę muziejininkams talkinę anykštėnai girnomis sumalė pusmaišį grūdų. Šeimyniškėlių piliakalnio komplekso ekspozicijoje buvo galima nusipirkti ir tikrų šios vietovės radinių kopijų. Gyvajame muziejuje buvo galima paliesti Anykščių bažnyčios bokštus... Muziejaus knygynėlyje – gausiausias Anykščių krašto leidinių ir suvenyrų asortimentas. Senosios mokyklos klasėje – ir tikra senoji lenta, išsaugota Burbiškio dvare. Knygnešių gadynės daraktorių mokykla į Senamiestį persikėlė iš Griežionėlių Didžiulių sodybos. Pasirodo, rašyti žąsies plunksna visai patogu!.. Mažieji šventės dalyviai dėlionėse ieškojo ne kokio nors peliuko Mikio, o A. Baranausko klėtelės atvaizdo. Parašyti savo vardą senąja rašomąja mašinėle įdomu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Apie miškininkų įrangą, gyvūnų ir paukščių iškamšas pasakojo profesionalai. Troškūnų miško muziejaus eksponatai pasklido Senamiesčio kiemelyje. Vyresnieji anykštėnai prisiminė vaikystėje sėdėję lygiai tokiuose pačiuose juoduose suoluose, kokie į Senamiestį tądien atkeliavo iš Kunigiškių pradžios mokyklos. Anykščių šilelio vilkas tik vieną dieną įsidrąsino praleisti pačiame miesto centre... Vaikystės nuotrauka prie vilko – įdomiausias prisiminimas iš gyvojo muziejaus šventiniuose Anykščiuose. Seserys Rimkutės prieškario Anykščių šviesuomenės nuotraukoje aptiko ir savo tėvą – priekyje dešinėje sėdintį miškininką Jurgį Rimkų. Siauruko muziejaus ekspozicijoje Senamiestyje išmintimi dalijosi „stoties viršininkas“ Raimondas. Mokytojas Arūnas Vilkončius ir jo senųjų radijo imtuvų kolekcijos dalis. Pokalbiai apie senąjį Anykščių geležinkelį Siauruko gyvojoje ekspozicijoje. Prof. Antanas Tyla stabtelėjo prie senosios Anykščių bažnyčios nuotraukos, kuriai jau daugiau kaip 120 metų. Muziejaus knygynėlio puošmena – gyvasis klasikas rašytojas Rimantas Vanagas su žmona Vijoleta. Senamiesčio gatvėje stabtelėjo pašto karieta – diližanas, kokiu XIX a. viduryje į Rusiją ar Europą keliaudavo ir Antanas Baranauskas. Užlipus ant diližano, visas Senamiestis prieš akis atsiverdavo. Kuris dailesnis – XIX a. diližanas ar XXI a. limuzinas?.. Pavarčius senuosius Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ar poilsio namų „Šilelis“ albumus.