Raimondas Guobis. Siaurukas ir piligriminės kelionės

Nuostabiai derantis vaizdinys: Rūpintojėlis rūpinasi mažuoju geležinkeliuku. Mano nuotrauka.

Kol nebuvo Siauruko, mūsų kraštų maldininkai į Vilnių – pasimelsti Kalvarijose ar prie Aušros Vartų – keliaudavo pėsčiomis, jų žygis pirmyn bei atgal užtrukdavo mažiausiai septynias dienas. Nelengvai tolimų kraštų piligrimai stačiatikiai pasiekdavo ir visoje Rusijoje garsią stebuklingu Dievo Motinos atvaizdu Surdegio šventovę. Siaurukas, ėmęs gyvuoti 1899 metais, tapo tikru išganymu šių šventų vietų bei ne tiek žinomų bažnyčių lankytojams.

Petrapilio, Rygos, Pskovo, kitų carinės Rusijos imperijos vietų pamaldūs žmonės į garsiuosius Žolinės atlaidus Surdegyje patogiai keliaudavo traukiniais. Jau nebereikėjo brangiai kainuojančių vežiko paslaugų, nebereikėdavo kratytis vežime dulkėtais keliais dešimtis kilometrų.

Nuo Surdegio stoties iki šventovės tebuvo geras pusvalandis lėtu žingsniu, tiesiog pasivaikštant. Miestelyje, prie pat cerkvės ir vienuolyno, buvo dviaukštis namas iš toliau atvykusiems maldininkams apsigyventi, tad turtingi ir išganymo siekiantys čia praleisdavo ir visą savaitę. Ne tik melsdavosi, bet ir rusišku papročiu gerokai išgerdavo, dalyvaudavo ristynėse ir kitose pramogose. Juk vykdavo čia ir spalvinga mugė, ir ištaigingas arbatos „balaganas“.

Kuomet viskas nurimdavo, dažnas dar keletui dienų pasilikdavo dvasinėms pratyboms – linksmybėms bei aistroms užglostyti.

Vyskupas Jonas Kauneckas ir buvęs Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Gintaras Kerbedis – piligriminės kelionės traukinuku iš Panevėžio į Anykščius ir atgal dalyviai Šv. Mato šventėje.

Keliaudavo Siauruku ir katalikai. į Vilnių net ir organizuotai, dideliais parapijiečių būriais ar tik šeimomis. Antanas Paškevičius savo dienoraštyje vaizdžiai aprašo, kaip kartu su žmona Siauruku keliavo iki Švenčionėlių. Tenai, kiek palaukęs, sėdo į didesnį traukinį ir nukeliavo į Vilnių. Meldėsi Kalvarijose, ėjo Kryžiaus kelią, kaip ir kiti, vedlį apdovanojo penkių kapeikų atlygiu, o tas nuėjo išmesti burnelės. Ne tik meldėsi, bet ir miestą apžiūrėjo, buvo teatre ir net tuo metu gastroliavusio Vladimiro Durovo cirko pasirodyme.

Siauruku žmonės gausiai keliavo į Troškūnų atlaidus – Porciunkules ir Šv. Antaną, keliavo į Žolines Burbiškyje, Utenos bei Saldutiškio atlaidus. Keliavo į vyskupijos centrą Panevėžį, net ir mūsų vyskupai Siauruku važinėjo.

Pirmasis vyskupijos ganytojas Kazimieras Paltarokas traukinuku atvyko konsekruoti Andrioniškio bažnyčios, ne taip seniai ir vyskupas Jonas Kauneckas su gausiu maldininku būriu šitaip atvyko į Anykščius švęsti Šv. Mato atlaidų.