Panevėžio depe Siauruko didžiąją susitikimų salę, jos didžiąją sieną, puošia prieš kelerius metus dailininko sukurtas piešinys, kuriame visas Aukštaitijos Siaurukas paženklintas jo jungiamų vietovių išskirtinumų paveikslėliais.

„Įžymybės ir legendos“ stebėtinai maloniai nuteikia ir tuos kitoniškumus pajusti, pamatyti, išgyventi kviečia.

Baltoje sienoje vienspalviais rudais brūkšniais, linijomis rikiuojasi siaurojo geležinkelio ir jo apylinkių piešinys. Rubikiai su savo ežeru, garuojančia žuviene, Anykščiai su aukščiausia bažnyčia ir šilelio kalvoje sėdintis bei garsiąją poemą kuriantis vienmarškinis poetas Antanas Baranauskas.

Šalia didžiulių statinių išdidžiai stovintys, vaisių vyną gardžiausią ragaujantys fabrikantas Balys Karazija su savo garsiuoju technologu Puzinu. Vorutos pilis Šeimyniškėliuose, soste Palatavio kalne sėdintis ten 1253 metais karaliumi karūnuotas valdovas Mindaugas, Arklio muziejaus klojimas su žirkliuojančiu žirgu Niūronyse.

Troškūnai, baroko bokštai bei švelnumai, vienuolynas, bernardinai, mokantys žinių šviesos siekiančius gimnazistus, taip pat duoklė Šv. Huberto tradicijai – du medžiokliai, nešantys nudobtą legendinį šerną, ant tvirtos palinkusios lazdos pririštą.

Surdegis, Raguvėlė su dvaro turtais ir prašmatnybėmis, Taruškos, žvėrių, paukščių, visokių kerų ir linksmybių kupinas Rekstino miškas ir jau didysis miestas prie Nevėžio.

Panevėžys reprezentuojamas elegantiškąja katedra, muziejaus bei gimnazijos rūmais, išdidžia kunigaikščio Aleksandro figūra – jis miesto kūrėjas, todėl kaip žaisliuką delnuose laiko „raudonąją“ – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.

Dar šiauriau – Pakruojo, Joniškėlio dvarų rūmai, garsioji Linkuvos bažnyčia su vienuolynu, Pasvalys, smegduobės, į kurių vieną krenta prasmenga karvė su dideliu tešmeniu.

Astravo dvaras stiepiasi lieknu bokšteliu, stūkso Biržų pilis, iškilmingai stovi kunigaikštis Radvila, o šalia jo triūsia aludariai: vienas maišo kubile salyklą, o kitas jau iš statinaitės leidžia putotą alutį.

Smagūs paveikslėliai.