Pačioje rugsėjo pradžioje Siauruko muziejuje apsilankė trys jauni entuziastingi vyrukai iš Sankt Peterburgo Rusijoje. Jie domėjosi muziejaus veikla bei ekspozicijoje ir stotyje išsaugotais eksponatais, nes patys kuria rusiško Siauruko ekspoziciją bebaigiančiame egzistuoti durpyne netoli Didžiojo Naugardo.

Visi trys geležinkeliais domisi nuo pat vaikystės, dalyvavo geležinkelininkų būreliuose, važinėjo mažuoju, vaikams, idant pritrauktų į tą taip reikalingą sritį darbuotis, veikusiu mažuoju vaikų geležinkeliuku ir iš tiesų net du iš jų – Michailas Platianas ir Ilja Rusanovas – baigė geležinkelių institutą ir dirba vienas mašinistu, o antrasis – geležinkelio remontininkų brigadininku linijoje, vedančioje iš Sankt Peterburgo į Helsinkį. Trijulės lyderiu pasirodęs, daugiausiai pasakojęs ir klausinėjęs Pavelas Žaltovas – žurnalistas.

Idėja sukurti Rusijos siaurojo geležinkelio muziejų jiems kilo 2007 m. Nors šį tą jau turi, priiminėja ir net pavežioja lankytojus, iki šiolei vadinasi iniciatyvine steigėjų grupe. Rusijoje tėra vos vienas rimtas geležinkeliams skirtas muziejus Pereslavlyje prie Maskvos, o daugiau tarsi ir nėra – ne taip, kaip Baltijos šalyse, kur didesnės ar mažesnės ekspozicijos yra daugelyje vietų. Jų pasirinktame Tiosovo durpyne kadaise buvo net 250 kilometrų geležinkelio bėgių, dabar jų telikę vos 13 km, o ir pats durpynas vos begyvuoja. Yra išlikę gal 60 įvairių tipų vagonų durpėms vežti, turi dreziną ir dyzelinę automatricą – norinčius jomis pavežioja.

Vyrukai pasisiuvo 1943 m. pavyzdžio kariškas sovietinių geležinkelininkų uniformas, jomis pasirėdę, rengia fotosesijas, paradus, istorinių įvykių rekonstrukcijas. Štai 2012 m. rekonstravo 1942 m. rudens epizodą, kai sovietinės kariuomenės daliniai tie Tiosovu buvo beveik apsupti vokiečių, amuniciją ir kitus reikmenis tegalėjo atvežti siauruoju geležinkeliu. Įspūdingais reginiais, kai poškėjo šūviai, aidėjo sprogimai, turtingas renginys sutraukė beveik du tūkstančius žiūrovų. Vyrukai pažadėjo, savo puošniomis uniformomis pasirėdę, atvykti į kokią nors geležinkelio ar Anykščių miesto šventę.

Rusai stebėjosi, kad ir Panevėžyje, ir Anykščiuose yra išsaugota tiek daug geležinkelio įrangos ir riedmenų, kad šiuo paveldu mūsų šalyje pavyzdingai rūpinamasi. Žavėjosi garvežiu „Škoda“, į metalą taip ir nesupjaustytu vagonu ledaine, sunkvežimiuką ant bėgių įvertino kaip „nulinės“ būklės, jame išlikusios visos smulkios detalės.

Visą laisvalaikį geležinkelių aistrai skiriantys jauni rusai – jiems tai poilsis, atostogos ir malonumas – per keliolika dienų aplankė visas svarbesnes Baltijos valstybių siaurųjų geležinkelių vietas ir, pasisėmę idėjų, grįžta namo – kurti Rusijos siaurojo geležinkelio muziejaus.