Jonas Biliūnas. Gyvenimo kelias.

Fotomenininkės Onos Pajedaitės nuotraukų ir reprodukcijų virtualioji paroda

Parodos preliudija.

Muziejus saugo Vilniaus anykštėnės fotomenininkės Onos PAJEDAITĖS 1989 m. sudarytą fotografijų ir reprodukcijų parodą, kuri atspindi trumpą rašytojo Jono Biliūno gyvenimo kelią. Šis vaizdų rinkinys, palydimas pačios O. Pajedaitės parinktomis citatomis, padeda pažinti tas vietas ir tuos žmones, kurie buvo šalia Rašytojo. Šie vaizdai liudija, kur brendo J. Biliūno talentas, kurio dėka šis Niūronių kaimo vaikas išlieka mūsų atmintyje ir praėjus šimtmečiui po jo mirties.

Jonas Biliūnas. Onos Pajedaitės fotografijų ir reprodukcijų paroda. „Ten, kur Šventoja plaukia, kur gražios dainos skamba...“ Anykščiai. „Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių platus ir lygus plentas...“ Kelias į Niūronis. J. Biliūno gimtasis namas Niūronyse. „Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė tame veide sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą...“ J. Biliūno sesuo Ulijona. „Gimtasai mano sodžius stovi ant kalnelio netoli Šventosios...“ Niūronių kaimo vaizdas. „Degino sodžius, šaudė ir korė, ir iš tėvynės tolimos šiaurės šalin žmones gabeno...“ J. Biliūnas tarp savo giminių. Anykščių pradžios mokykla. „O jaunosios dienos mano! Kaip melsvam ore gervės, nykstat jūs, tiktai ką pasirodžiusios...“ Jonas Biliūnas gimnazistas 8 kl. Liepojos gimnazija. „Visi pasijuto lygūs ir laimingi, visi gerbė artimą ir žmogaus teises“. J. Biliūnas su Liepojos gimnazijos mokiniais. Dorpato (Tartu) universitetas. „Žuvusiųjų draugų dvasia gimdė jų širdyse neapsakomą stebuklingą galią...“ J. Biliūnas Dorpato universitete. Leipcigo universitetas. Ciuricho universitetas. „Savo tėvynėje, tarp savųjų žmonių dirbsiva visuomenės labui ir būsiva laimngi, laimingi...“ J. Biliūnas su žmona Julija Janulaityte. „Nuo pat mažų dienų Tavo paveikslas mano širdyje gyveno...“ Julija Janulaitytė, J. Biliūno žmona. J. Biliūno atvirukai žmonai iš Ciuricho. „Tau tik vienai nebijojau savo širdies atidaryti“. J. Biliūnas su žmona Zakopanėje 1907 m. „Ateis laikas, ir visa palikęs gulsiu šiton šalton žemelėn, užmirštas ir apleistas“. Žmona prie J. Biliūno karsto Zakopanėje 1907 m. „Papūtė šiaurus žiemys vėjas ir kartu su lapais išnešiojo karščiausias žmonių viltis...“ Julija Biliūnienė prie kapo Zakopanėje. J. Biliūno palaikų perkėlimas iš Zakopanės į Lietuvą 1953 m. Zakopanės gyventojai išlydi J. Biliūno palaikus 1953 m. „Šioj ašarų pakalnėj yra žmonių turtingų ir gražių, laisvų ir laimingų...“ Vilniečiai palydi J. Biliūno palaikus į Anykščius 1953 m.