Gruodis Anykščiuose – Advento ir šviesaus Kalėdų Angelo laukimo metas.

Prieš 98 metus, 1914 m. gruodžio 8-ąją, artėjančių Kalėdų Angelas nusileido ant naujutėlės Anykščių Šv. Mato bažnyčios – tada naujieji maldos namai buvo pašventinti.

Jau 115 metų, kai 1897 m. gruodžio 27-ąją Antanas Baranauskas atvyko į Seinus kaip naujas Seinų vyskupas ir ten pradėjo naują, bet, deja, jau paskutinį savo gyvenimo kelio etapą.

Gruodžio mėnesio eksponatas – Kalėdų atvirukas, kurį Brazilijoje gyvenusi Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių anūkė Halina Mošinskienė 1976-ųjų gruodį gavo iš savo giminaičių, gyvenusių JAV. Tas Kalėdų Angelas, apsukęs kelis žemynus, dabar nusileido Muziejuje.

Gruodžio 10 d. naujajame Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos pastate, dar nepatyrusiame įkurtuvių šurmulio, pirmieji pasklido mažieji skaitytojai. Čia surengtoje Knygų mugėje Muziejus pristatė ne tik naujausius leidinius, bet ir edukacines programas, o į šventę atsivedė ir gyvuosius personažus.

Mugėje įsikūręs bibliofilas Stanislovas Didžiulis (muziejininkas Raimondas Guobis) pateikė vaikams pačius sukčiausius klausimus iš Anykščių krašto istorijos lobyno. Liudvika Didžiulienė-Žmona (muziejininkė Jūratė Pačinskienė) mokė mažuosius anykštėnus rašyti žąsies plunksna.

Moksleiviai lenktyniavo, kas greičiau surinks mozaiką – Antano Baranausko klėtelės atvaizdą, kas bus vikresnis, mesdamas kauliuką ir keliaudamas Anykščių šilelio takais, kur susitinka su įvairiais žvėrimis.

VŽM informacija

Gruodžio 2-osios, sekmadienio, popietė Anykščių koplyčioje skirta neakivaizdinei dviejų milžinų akistatai: Antano Baranausko gimtajame Anykščių Jurzdike tvyros romantiškoji Jono Mačiulio-Maironio dvasia. Tą sekmadienį 14 val. koplyčioje prasidėjo vienas iš Maironio metus Lietuvoje baigiančių renginių – jo 150-osioms gimimo metinėms skirta dedikacija „Ant aukuro širdį nešiau“.

Ta proga į Anykščius atvykstanti Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė atsivežė kaip tik šiemet dienos šviesą išvydusį savo kūrybos vaisių – knygą „Šešėlis JMM“, Maironio gyvenimo ir kūrybos meninius biografinius etiudus. Ši knyga, kurią anykštėnai galėjo tą popietę ir įsigyti, padeda pažinti Maironį ne tik kaip kunigą ir poetą, teologijos profesorių, bet ir kaip praėjusių amžių sandūros istorijos vingius išgyvenusį žmogų – su savo stipriąja prigimtimi ir silpnybėmis.

Ne atsitiktinai jubiliejiniai Maironio metai baigiami ten, kur glūdi A. Baranausko kilmės šaknys. Abu lietuvių literatūros kūrėjus skyrė 27 metų gyvenimo tarpsnis, leidęs augančiam Maironiui žvelgti į A. Baranauską kaip į kūrėjo idealą, vienok „užkasusį poeto talentą“. Ne kas kitas – Maironis paleido į viešąją erdvę tuos A. Baranausko ir jo kūrybos apibūdinimus, kurie iki šiol lydi didįjį anykštėną: pirmasis jį pavadino milžinu („Būk pagarbint, pramynęs / Mums kaip milžinas kelią!“), o „Anykščių šilelį“ – „tikru perlu mūsų poezijos“.

Būdamas 26-erių, Maironis parašė poemą „Lietuva“ ir 1888 metais išdrįso jos egzempliorių pats asmeniškai įteikti tuometiniam Žemaičių vyskupijos vyskupui sufraganui A. Baranauskui. Prie poemos jaunasis poetas pridėjo specialią 9 posmų dedikaciją, skirtą „Jo Mylistai Šviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurios ketvirtajame posmelyje įvardino ir šio dvasininko nuopelnus Anykščiams: „Tu vainiką nupynęs / Ant Anykščių uždėjai“. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, šiuos Maironio žodžius skulptorius Arūnas Sakalauskas tiesiog patiesė Anykščiuose, A. Baranausko paminklo papėdės akmenyje.

Nors tokio pagerbimo sulaukęs A. Baranauskas, pasak paties Maironio prisiminimų, ypatingo džiaugsmo tuo metu ir neparodė, bet po kelių mėnesių, susipažinęs su jaunojo poeto kūriniu, laiške bičiuliui prof. Justinui Dovydaičiui apibūdino Maironį kaip didelių vilčių teikiantį poetą, kuriam negalima nepripažinti talento.

O tą gruodžio 2-osios popietę Koplyčioje Maironio talentą padėjo pažinti teatro impresija, kurioje skambėjo Maironio eilėraščiai, ištraukos iš laiškų ir pamokslų, Sigito Gedos Sonetai „Maironio mirtis“, Juozo Naujalio, Aleksandro Kačanausko ir Vinco Kudirkos vokaliniai ir fortepijoniniai kūriniai. Šią programą parengė aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas, solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Beata Vingraitė.

VŽM informacija

Net du Anykščių krašto turizmo objektai: Arklio muziejus ir Kalitos kalnas – šiais metais pateko tarp 20 pretendentų gauti pirmuosius „Lietuvos turizmo oskarus“. Teisė balsuoti ir rinkti geriausius iš jų suteikta portalo www.lrytas.lt lankytojams.

Savo veiklos dvidešimtmetį minintis Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bendradarbiaudamas su šiuo portalu, paskelbė po dešimt pretendentų dviejose nominacijose „Už geriausias galimybes vietiniam šeimų turizmui“ ir „Sėkmės istorija. Už asmeninės iniciatyvos indėlį į turizmo vystymą“. Abu Anykščių kraštą reprezentuojantys objektai pristatomi pirmojoje nominacijoje, kviečiame balsuoti ir palaikyti Arklio muziejaus kandidatūrą į šių metų apdovanojimą.

Balsavimas (tiesioginė nuoroda – čia) vyksta iki gruodžio 10 d., o nugalėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijos „Lietuvos turizmo XX-metis“ tiesioginėje transliacijoje per BTV gruodžio 12 d. 20 val. 25 min. Jos metu 12 „turizmo oskarų“ – vėtrungių, palankaus vėjo ir geros kloties palinkėjimo simbolių, bus skiriama išskirtiniausiems ir sėkmingiausiems Lietuvos turizmo projektams, taip pat turizmo verslo pasiekimams, užsienio šalims bei vietos savivaldybėms ar užsienio žiniasklaidos atstovams už atidumą Lietuvai.

Tokia nauja apdovanojimų ceremonija šiemet rengiama vietoj iki šiol kasmet vykusių sėkmingiausių turizmo projektų rinkimų.

VŽM informacija