Senoji Biliūnų šeimos sodyba Niūronių kaime

Biliūnų sodyba, statinių tvora apjuosta. Senasis Biliūnų namas, XX a. pirmojoje pusėje perstatytas. Rašytojo gimtoji sodyba ir jos sergėtoja muziejininkė Nijolė Kirvelienė. Statinių tvora, vėl juosianti Biliūnų giminės sodybą.
Biliūnų sodyba XX a. pradžioje. VŽM fondų nuotrauka.

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo Jono Biliūno gimimą.

Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas. Netoliese buvęs rūsys.

Gerokai toliau, už gyvenamojo namo, stovėjusi daržinė, už kalno – pirtelė.

Aplink sodybą augęs didelis sodas. Ir sodyba, ir sodas buvo aptverti statinių tvora.

Jono Biliūno gimtoji sodyba 1928 m., rašytojo artimiesiems susirinkus paminėti jo mirties 20-metį. VŽM fondų nuotrauka.

Gimtoji J. Biliūno troba – dviejų galų: gryčios ir stancijos.

Troba buvo perstatyta apie 1906–1909-uosius metus. Ji pasukta į kitą pusę, ir po to jau stovėjo taip, kaip dabar stovi, tik tuomet buvo daug ilgesnė.

Po rašytojo brolio Mykolo mirties sodyboje gyveno du jo sūnūs – Jonas ir Juozas. Apie 1932 m., kai buvo skirstomasi į vienkiemius, jie atsidalijo. Jonas trečdalį gyvenamojo namo su kitais trobesiais nusigabeno į Niūronių galulaukę, o Juozas pristatė naują pusę trobos, pastatė naują tvartą ir čia gyveno.

Iš Biliūnų sodybos pastatų Niūronių kaime dabar teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Dorpato (Tartu), Leipcigo, Ciuricho ar Zakopanės.

1989 m., minint J. Biliūno 110-ąsias gimimo metines, sodyboje buvo atstatytas kryžius (autorius – tautodailininkas medžio drožėjas Liudas Tarabilda).

Niūronyse žydi Jono Biliūno mėgtos lelijos.

Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo dienadaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie dienadaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“.

Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose.

Kelią iki rašytojo tėviškės Niūronyse lydi upeliai: Anykšta, Piestupys, Elma, Varius ir pro tėviškę tekantis bevardis upelis, prie jų nuo 1990 metų rymantys Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Nepomuko koplytstulpiai.

Greta sodybos iškilęs kalnelis su beržynėliu, Beržų kalneliu vadinamas. Ant jo mėgdavo užkopti atostogų grįžęs Jonas Biliūnas ir iš čia žvalgytis po Niūronių sodžių.

Medžio drožiniai J. Biliūno sodyboje-muziejuje. Danutės Mukienės nuotrauka. Medžio drožiniai J. Biliūno sodyboje-muziejuje. Danutės Mukienės nuotrauka. Medžio drožiniai J. Biliūno sodyboje-muziejuje. Danutės Mukienės nuotrauka. Medžio drožiniai J. Biliūno sodyboje-muziejuje. Danutės Mukienės nuotrauka.