Raimondas Guobis. Kalėdinis traukinukas Vilniaus gatvėse

Gedimino pilies papėdėje. Mano nuotrauka.

Jau greit gražiausia pasaulyje šventė – Šv. Kalėdos.

Kas gali būti gražiau, nei gimimas, kas gali pranokti nekaltą ir šviesiausiomis viltimis paženklintą pradžią?..

Vilnius – karalių ir kunigaikščių miestas, Lietuvos sostinė. Čia, Katedros aikštėje, visas dvasinis džiaugsmas, visi simboliai dera į vienybės vienį.

Traukinuko pagrindinė stotelė – prie puošniosios eglutės Katedros aikštėje. Mano nuotrauka.

Trijų kryžių baltas spindesys kalno viršūnėje, dar vienas, artimesnis, žymesnis kalnas su Gedimino pilies bokštu, katedra, Šv. Kazimiero koplyčios kupolas, Valdovų rūmų didybė, plazdančios istorijos vėliavos raudonumas. Varpų gausmu išsiliejęs vidurdienio ženklas.

Eglutė, pasakiška tyla ir tarsi veliumu į visas puses išsidriekusiomis girliandomis pridengtas kalėdinis prekybininkų miestelis.

Mažasis traukinukas – Siauruko pusbrolis – Vilniuje. Mano nuotrauka.

Ir traukinys, tyliai, visai be traukinuko dundesio atriedantis iš senamiesčio labirintų, išniręs iš Pilies – Didžiosios gatvės. Švelnios formos, gal pora lemputėmis žėrinčių vagonų, sandariai užvertos durys, keleivių šypsenos pro šiltą langą. „Tū-tū – traukitės, atvažiuoja!“. Ir slenka pro šalį solidžiai ir išdidžiai sostinės traukinukas, į kurį per reklamų užrašus įsikūnijęs „maksiminis“ bei „delfinis“ pasaulis. Kas pinigus moka, to ir reklama ant traukinuko puikuojasi. Reklama, prekyba, džiaugsmas ir, atrodytų, puiki savybė turėti, daug turėti...