Šiemet gegužės 1-ąją, jau prasidėjus naujajam siaurojo geležinkelio vasaros turistiniam sezonui, gerokai pagalvojęs, pasvarstęs stoties viršininkas suvedė dar vieno Siauruko muziejaus lankytojų saviraiškos konkurso rezultatus. Nusprendė: kas gi stoties viršininko knygoje per praėjusį sezoną nupiešė gražiausią žuvį.

„Kodėl Jūs visada prašot nupiešti žuvį? Gal Jūs žuvų mylėtojas, sektantas ar koks išskirtinis krikščionis?“

Tai vis nustebusių, išgirdus pageidavimą, pasiūlymą, paprašymą piešti į metraščiu tampančią viršininko knygą ne kažin ką ar bet ką, o žuvį. Juk žuvis nupiešti taip paprasta, juk žuvų yra tiek daug ir tokių įvairių, kad ir menkiausiais gabumais ir įgūdžiais apsiginklavęs, vis vien nupieši kažką panašaus į žuvį. O gal net labai labai gražią žuvį.

Tai ir piešė – daugiausiai plačiaakes, diduodeges akvariumų gyventojas, kažką panašaus į tunus gludino, bandė ir didgalvį šamą, piešė ir upių ešerį, ir į sraunumynų šapalą panašų išverstakį. Kažkas vis pulkelį, bet dauguma tai vis po vieną, be konkurencijos gretimybėse raitė, o štai viena latviukė ne tik pasakišką žuvelę, bet ir Dauguvos dugne gulinčią brangenybių skrynią išpiešė. Laureatų geografija – Edita iš Zarasų, Rūta iš Vilniaus, Anda iš Siguldos Latvijoje, Eva iš Kauno...

Apsisukus metams, žuvis savo knygoje suskaičiavau šimtais, jomis gėriuosi ir kas gi nupiešė geriausią, nuspręsti greitai negaliu. O ir nusprendęs išduoti visiems negaliu. Juk prizai vertingi, kai kurie keliaus net į užsienį, tai neramu, kad dėl mano plepumo į kokias negeriečių rankas nepakliūtų, kad laureato nepasiekę nepražūtų. Tad šiam kartui – tik piešiniai piešinėliai jūsų dėmesiui, gerbiami skaitytojai...