Raimondas Guobis. Panevėžio stotis – retro stiliumi

Tarpukario idilė atgaivinta rekonstruotame senosios siauruko stoties kampelyje. Mano nuotrauka.

Užsiropštęs ant ilgo ilgo Panevėžio geležinkelio stoties perėjos liepto žvelgi toli toli. Dūmas virsta iš rausvai balto, juostomis sumarginto kamino, sustingusios krovininių rudos spalvos vagonų eilutės. It magnetas trūkteli iki senosios stoties fragmento...

Dar žingsnelis iki lauko ekspozicijos, keli žingsniai tolyn – ir jau depo teritorija. Tuoj pat pasirodo budusis Deimantas, Alvydas ir pats Vismantas, besišypsantis, neregėto skaidrumo stiklais blizgančiais akiniais paženklintas, pro duris išsprūsta.

Pasakiški ratai, kurių jau niekas nebesuvažinės... Mano nuotrauka.

O mūsų depas, o kokie ratai – šilumvežių... Iš tiesų, labai aukšti, tiesiog neįtikėtina, įspūdinga.

Baltas namelis ir raudonų plytų mūro poezija. Visų traukinėlių prieglobstis. Spalvingi vagonai, šilumvežiai aplinkui, daugybė įdomių riedmenų, kurie, pasak ir Siauruko entuziastų klubui vadovaujančio Vismanto, anksčiau ar vėliau bus prikelti naujam gyvenimui.

Didžiausias pasaulyje siaurojo geležinkelio depas ir besiilsintis „Siaurukas“. Mano nuotrauka.

Viduje, pačiame didžiausiame pasaulyje siaurojo geležinkelio depe (patikėkite, tai tiesa!), darbo atmosfera – kažkur ir lenkiškas garvežys įkištas. Jam katilą, kitus sąnarius tvarko, tepa, trūkstamas detales lopo ar gamina, sukinėja.

Gal jau vasarą šis taip laukiamas rytas išauš, technikos stebuklas išvažiuos į didįjį kelią.