SODO DRAMATURGIJA

Liepos 15 d. rašytojos Bronės Buivydaitės sode kūrybinėse dirbtuvėse su poete Ramune Brundzaite gilinomės į sodo erdvės tekstiškumo temas, kokias istorijas ir kaip gali pasakoti rašytojos sodas.

Šis susitikimas-dirbtuvės – tai antroji projekto „BENDRABŪVIS rašytojos Bronės Buivydaitės sode“ dalis.

Jaukiame rate poetė Ramunė Brundzaitė papasakojo savo atradimus, skaitant Bronės Buivydaitės kūrybą. Sodas – rašytojos kūryboje nuolatos pasikartojanti žmogaus vidinio pasaulio analogija, aplinkos stebėjimo taškas, slėptuvės ir pabėgimo nuo kartais pernelyg rūsčios realybės vieta, kūrybos kilmės epicentras. Sodas  – kaip darnaus bendravimo, šeimos gyvenimo ir santykių erdvė: „Čia gyveno daug žmonių, daug gerų sielų čia vaikšto“.

Ramiame pokalbyje nuskambėjo daug vertingų minčių apie galimą jau įvykusių patirčių, kurias nemačia kantriai ir nuosekliai kuria muziejininkės Rita ir Alma, atgimimą.

Pokalbis apie rašytoją kartais panašus į upę, šiomis dienomis išėjusią iš krantų, tad nusprendėme atsirinkti, kokioms žmonių grupėms būtų aktualiausia pritaikyti sodo erdves. Daugiausia spalvotų lapelių, tai yra,  balsų, surinko šeimų su mažais vaikais bei jaunesnio amžiaus vaikų grupės ir regėjimo negalią turintys žmonės. Tai reiškia, kad kūrybinė komanda sodo erdvės atnaujinimo idėjas skirs būtent šioms grupėms.

Antrajai valandai besibaigiant, paklausėme savęs, kas svarbaus įvyko per dvi valandas. Dažnas atsakė, kad svarbu, jog po pirminio platumo ir neapibrėžtumo ima rastis aiškesni kontūrai, konkrečios vizijos, kas turi atsirasti šiame sode.