Apie knygas, užauginusias didįjį A. Baranauską

Vos keturios dešimtys knygų – tiek jų kol kas pavyko surasti tyrėjams, sekusiems poeto ir vyskupo, kalbininko ir matematiko Antano Baranausko (1835–1902) asmeninės bibliotekos pėdsakais. Kiekviena knyga, marginalijomis liudijanti neabejotiną ryšį su didžiuoju anykštėnu, dabar pasakoja ir apie jo gyvenimo turinį, pomėgius, įpročius.

Kovo 17-ąją Vilniaus universiteto bibliotekos Česlavo Milošo skaitykloje A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka ir Antano Vienuolio draugija surengė kultūros vakarą „Knyga alsuojantis Anykščių kraštas“. Renginyje A. Baranausko bibliotekos tyrėjai Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja dr. Inga Liepaitė ir Muziejaus direktorius Antanas Verbickas pasidalijo poros metų tyrimų rezultatais.

Jie pakvietė auditoriją savo patirtimi praplėsti įžvalgas, pasiūlyti paieškų kryptis, kad žinios apie A. Baranausko asmenybę ugdžiusias knygas kuo išsamiau susitelktų šių metų pabaigoje išeisiančioje monografijoje apie šią kuklią, bet lietuvių kultūros istorijai reikšmingą asmeninę biblioteką.

Šis kultūros vakaras – viena pirmųjų Antano Vienuolio draugijos iniciatyvų. Populiarinti ir aktualizuoti anykštėnų literatūros klasikų palikimą ir idėjas susibūrusi asociacija kvietė bendraminčius įsijungti į jos veiklą, tęsti A. Vienuolio pradėtą veiklą kaip paveldėtą misiją.

Vienas pirmųjų į šią literatūrinių tradicijų populiarinimo bendruomenę įsiliejęs žurnalistikos veteranas Leonas Stepanauskas iš Berlyno į Vilnių atskubėjo su palaikančiomis mintimis ir su dovanomis – antikvariate aptikęs knygų su Vilniaus universiteto antspaudais, jas nupirko ir grąžino į Vilnių.

Kultūros vakarą šildė Anykščių folklorinio ansamblio „Valaukis“ moterys, giedojusios Antano Baranausko giesmes, pirmą kartą viešai nuskambėjo vertėjos Carmen Caro Dugo ispaniškai skaitomos A. Baranausko „Anykščių šilelio“ eilutės.

Tautvydas Kontrimavičius