Ją atvežė iš Švenčionėlių. Ji buvo liejyklos kieme. Suradome ją po daugiakamieniu klevu rudens saulėtą popietę, geltoni, nuauksinti lapai šnarėdami krito į tenderį. Paprašė kelių dešimčių tūkstančių, savivaldybė ėmė ieškoti pinigų... Kuomet įmonę nupirko tarp Londono ir Švenčionėlių besisukinėjantis gudų kilmės sėkmingas verslininkas Jozefas Fiedorovičius, kuomet jo rytietiškas „honoras“ suminkštino pasipelnymo alkį bei kietumą, jis garvežį padovanojo mūsų muziejui.

Atvežė jį ant vilkiko platformos. Apie tai plačiai rašė laikraščiai. Iškėlė, pastatė aikštėje, ant akmeninio grindinio prie pakhauzo, tiesiog lauke, ant paskubomis patiestų bėgių atkarpėlės. Buvo toks viliojantis, mielas, pilkšvai rusvas, nuo rūdžių net pasišiaušusiais šonais. Originalas.

Gudų išmonių užliūliuoti mūsų tamsuoliai tuoj pat ėmė šį kilnų ir kilmingą Europos sūnų taip negrabiai „Kukuška“ vadinti, tiesiog pašaipiai pravardžiuoti.

Bet man jis visuomet buvo „Škoda“ ir dar su priedu – Felicija. Kodėl gi ne, juk tiek dar nedaug mumyse buvo čekams būdingos europietiškos dvasios, tai kodėl gi turėjome ją be gailesčio mainyti į rytietiškus pramanus? Gegute, gegute...

Europinio projekto pinigai padėjo Anykščių muziejininkams pastatyti erdvų šiuolaikišką paviljoną eksponuoti įvairiems vagonams bei lokomotyvams, taip vadinamiems riedmenims. Ant bėgių buvo išrikiuoti ir krovininis vagonas, ir „šaldytuvas“, smėlio vagonas, cisterna, net ir atviras turistinis vagonas.

Atsirado ir drezina, dyzelinis motorvežis, modifikuota ir Siauruko bėgiais riedanti rusiška automašina GAZ 51, motorinė drezina, keletas smulkesnių daiktelių.

Ir, žinoma, mūsų muziejaus eksponatas Nr. 1 – garvežys „Škoda“. Jis prieš tai dar buvo atiduotas į tvirtarankių vietinių meistrų, beveik restauratorių, rankas. Todėl dauguma jo originalių skardų, vamzdžių, įvairių išorės detalių buvo pakeistos iš naujo pagamintomis, taigi, autentikos mažai tepasiliko.

Matyt, nė nepagalvota, kad surūdijusi, bet originali skarda gerokai egzotiškiau atrodytų. Juo labiau, kad bandyti su šiuo garvežiuku  kur nors važiuoti ir dėl to jį remontuoti irgi nė negalvota.