Siauruko muziejui – 20 metų. Jubiliejaus žinios

Vykdydamas Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Miestus jungiantis plienas. Siaurukui – 120“, 2019-aisiais Muziejus surinko istorines žinias, nustatė realias Siauruko senųjų stočių vietas Aukštaitijoje ir jas paženklino – įrengė meninius-informacinius ženklus devyniose vietovėse Švenčionių, Utenos ir Anykščių rajonuose.

Informaciniai skydeliai pritaikyti prie esančios situacijos – Švenčionėliuose ir Utenoje, kaip reikšmingose stotyse, jie didesni ir įtaisyti ant išlikusių pastatų, kitur pažymėjo tik buvusių stočių vietas, kuriose beveik nematomi Siauruko pėdsakai. Naujieji žymenys vilios istorijos mėgėjus keliauti ir atrasti Siauruko ženklus kintančiame kraštovaizdyje.

Rugsėjo 6-ąją, penktadienį, senojoje Anykščių geležinkelio stotyje kilo šventinis šurmulys. Nuo 11 val. čia vyko tarptautinė konferencija, o šventinį vakarą užbaigė dainininko Virgio Stakėno koncertas.

Visa tai – Aukštaitijos siaurojo geležinkelio 120-mečio ir Siauruko muziejaus 20-mečio proga: ir kalbos apie siauruosius geležinkelius Lietuvoje, Latvijoje bei Didžiojoje Britanijoje, ir įvairių laikų dainos, jubiliatams skirtos, ir netgi – įkurtuvės.

17 val. 30 min. Siauruko muziejus svečiams pirmąkart atvėrė naują paviljoną: edukacinę salę ir istorinių transporto priemonių ekspoziciją.

Per praėjusius metus įgyvendinus Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo iš dalies finansuotą projektą, XX a. viduryje statytas geležinkelio stoties prekių sandėlis atgimė nuo pamatų. Po kapitalinės rekonstrukcijos, kurią atliko Vilniaus bendrovė „Stamena“, stoties komplekse iškilo beveik 1 tūkst. kv. metrų ploto dviejų dalių paviljonas, jo statybos ir įrengimas kainavo per 270 tūkst. eurų.

Į naująsias ekspozicijų erdves jau keliauja eksponatai: vieni atvažiuoja patys, kitus tenka atgabenti, vėl sumontuoti. Į asociacijos „Retromobile“ globojamą istorinių transporto priemonių ekspoziciją iš visos Lietuvos privačių kolekcijų į Siauruko muziejų jau atvažiavo keliolika automobilių: sunkvežimių, visureigių, lengvųjų ir net motociklų.

Iš Vilniaus mokymo įstaigų, ruošiančių geležinkelininkus, į Anykščius pervežta daug mokymo įrangos, pastaruoju metu mokymo procese nebenaudojamos, bet vaizdžiai liudijančios, kaip veikia geležinkelio technika ir mechanizmai. Šalia rikiuojasi įspūdingo dydžio šilumvežio dalys, kraunami įvairūs kroviniai, kurie buvo gabenami Siauruku.

Edukacijos salėje bus įrengta speciali vaikų erdvė – ekspozicija „Geležinkelis žaisluose“.  Mat Siauruko muziejus, 20-ojo gimtadienio belaukdamas, sumanė ir paskelbė akciją „Mano traukinukas – dovana Siaurukui“. Visi Siauruko muziejaus lankytojai ir bičiuliai kviečiami pasidairyti namuose, atrasti pamirštą seną žaislinį traukinuką ir atnešti jį į Siauruko muziejų kaip dovaną Jubiliatui. Jis iškart pateks į naująją žaislinių traukinukų galeriją, kur ilgainiui susirinks, tikimės, bent tūkstantis panašių į jį.

Šioje ekspozicijoje kaip didžiausias žaislas penktadienio šventės dalyvius pasitiko dailininko Šarūno Miškinio piešiniais atgaivintas senas vaikiškas traukinukas, kadaise džiuginęs vieno Anykščių miesto vaikų darželio mažylius. O visas žaislinių traukinių rinkinys atspindės, kaip geležinkelio elementai buvo ir yra paplitę vaikystės pasaulyje, kokiais traukinukais žaidė Lietuvos vaikai visą praėjusį šimtmetį. Juk Siauruko muziejus – geriausia vieta tokiems geležinkelį menantiems žaislams, kuriais namuose jau nebežaidžiama.