Raimondas Guobis. Mažasis Ventspilio „banitis“

Mažojo Ventspilio siauruko reklaminis aplankas. Mano nuotrauka.

Latviai – tikriausias siaurųjų geležinkelių kraštas, šalis su ateitimi, nes šalis be geležinkelio – šalis be ateities. O gal jau greit ir mes būsime tokia pat viltinga šalis, nes meistrai kala, lieja, suka, įtemptai remontuoja Panevėžyje saugomą senąjį lenkišką garvežį...

O latviai siaurukais tiesiog smaginasi! Ypač Ventspilyje, kur anglimis kūrenamas mažylis veik nesustodamas dienų dienomis suka ratus – vežioja prie traukinuko ne pulkais, bet miniomis plūstančius turistus. Jis mažų mažiausias, todėl ir toks mylimas. Vėžė – vos 600 milimetrų, tokia pati, kaip vokiško tipo, 1915–1917 m. okupacinės valdžios nutiestieji Lietuvoje, Latvijoje ir kituose kraštuose.

Sezoną Latvijos mažylis, kuris yra vienintelis tokio pločio vėžės Baltijos šalyse, pradeda gegužės 1-ąją, o užbaigia per pačias Kalėdas, kuomet vyksta tradicinė šventė – „Mazbanitis festivals“. Tai šalyje ir net užsienyje populiari šventė, kurioje ne tik važinėjamasi traukinuku, bet ir ragaujama čia kepamų blynų, meduolių, liejamos naminės žvakės, o burtautojai išpranašauja tik laimingą ateitį...

Labai nepigus Ventspilio traukinuko bilietas.

Mažieji garvežiukai, kūrenami anglimi, tempia vos kelis vagonėlius ir ekskursantus vežioja 1,4 kilometro ilgio Rato (draugų) ir 3 kilometrų Kalnų linijomis. Latvijos televizijos laidoje „iESpeja“ neseniai įrengta Kalnų linija pripažinta romantiškiausiu ES finansuotu projektu šalyje.

Mat, pasinaudojant europinėmis lėšomis, buvo ne tik nutiesti geležinkelio bėgiai, bet ir pastatytos Mazribės, Pliavos, „Muzejs“ stotys, Aizputės depas, kasų pastatas ir stoginė riedmenims laikyti.